Anksčiau darbo birža vadinta įstaiga privalo užsiimti tik savo klientų įdarbinimu, tada Lietuva apsivers aukštyn, bedarbiai, kaip akmenukai iš batų, akimirksniu sukris į jų laukiančias nesulaukiančias darbo vietas. Nedarbas mažės negirdėtais mastais, kol nusileis iki neigiamų žymių. Didėjantis bedarbystės jautis pagaliau sugriebtas! Tiesa, neaišku, jau už ragų ar dar tik už uodegos.

Draudimo PSD funkciją, pasirodo, reikia atskirti ir perduoti tam, kam reikia. Greičiausiai Valstybinei ligonių kasai. Kurioje, ko gero, laisvų rankų nėra, kad nauja funkcija imtų funkcionuoti. Teks priimti naujų darbuotojų. Bet. Sunku patikėti, kad Užimtumo tarnyboje jų sumažėtų.

Didėjantis bedarbystės jautis pagaliau sugriebtas! Tiesa, neaišku, jau už ragų ar dar tik už uodegos.

Kita vertus, juk viskas daroma dėl žmogaus. Kad teks registruotis dviejose tarnybose, net geriau. Darbo netekęs gyventojas turi laiko marias, nuotaika apsiniaukusi, nėra, su kuo pasišnekėti apie tai. O čia valstybė vietoj vieno susirūpinusio bedarbiu specialisto pasiūlo iškart du. Dvigubai daugiau dėmesio!

Kam paprastai, jei galima sudėtingai? Ypač šiais kibernetikos klestėjimo laikais. Žinant, kad dauguma šios Vyriausybės narių jauni, pasisakantys už naujausių technologijų taikymą visose viešojo aptarnavimo srityse, gali nutikti, kad pagaliau gyventojas visas savo problemas išspręs (registruoti, atšaukti registraciją ir pan.) vienu kompiuterio mygtuko paspaudimu. Bet. Žinant, kad Lietuvoje daugiau kaip pusei darbo ieškančių žmonių – 56,4 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių (tokie Užimtumo tarnybos 2020 m. vasaros tyrimo duomenys), greičiausiai nemaža dalis bedarbių tiesiog nežinos, kurį būtent mygtuką spustelėti, kad automatiškai būtų valstybės apdrausti PSD, kol ieškosi darbo. Nepaspaus, greičiausiai ligonių kasa sutaupys. Už kiekvieną žioplį – po 44,81 euro per mėnesį.