Žmonės išpjovė miškus viesulams nutiesdami kelius įsibėgėti. Anksčiau paplentėse medkirčiai dar palikdavo keliasdešimties metrų pločio neiškirstų juostų, kad važiuojantiems keliautojams susidarytų įspūdis, jog gyvename miškų krašte. Dabar nebesivarginama net imituoti to. Rėžiama viskas, nebeslepiant jokių pėdsakų. Kam palikti kažką pakelėje, jei galima sukrauti į miškavežį ir parduoti? Rąstas prie rąsto, euras prie euro. Ar tai vien ekonomika? Vežame, eksportuojame medieną ir tas šalis, kurios savo miškų nekerta, saugo.

Medžiai medžiais. Bet. Žmonės taip įprato pjauti, kad vis dažniau vieni kitus ima skersti. Afganistanas, Irakas, Sirija. Ukraina. Taip ilgai negali tęstis, kažkas bus. Istoriškai įrodyta.

Dangui vieną gražią dieną nusibodo protu nesuvokiami dalykai. Ir švystelėjo Žemėn didžiulį asteroidą, kad išspręstų visas pykčio problemas.

Mokslininkai ilgai ilgai neįminė mįslės, kodėl išnyko dinozaurai. Visokių teorijų būta. Ir kad ledynmetis juos iki vieno visus išguldė. Ir atvirkščiai, – sausra. Yra net hipotezė, kad kilo pandemija, prieš kurią neatsilaikė niekas. Bet.

Grįžkime prie įrodymų. Mokslininkai prasitarė, pagaliau pavyko jų aptikti: dinozauro leteną, o ant jos nežemiškos kilmės likučių. Viską išsamiai pažadėjo išdėstyti Velykų išvakarėse, o praėjusią savaitę puse lūpų pasakė, kad ant rastosios galūnės esama asteroido pėdsakų.

Žinant, kaip dinozaurai pjovėsi nuo pat atsiradimo prieš 230 mln. metų, kai dideli galabijo mažesnius be priežasties, o ir didieji – vieni kitus, nesunku numanyti, kas nutiko prieš kokius 64,5 mln. metų. Dangui vieną gražią dieną nusibodo protu nesuvokiami dalykai. Ir švystelėjo Žemėn didžiulį asteroidą, kad išspręstų visas pykčio problemas. Neliko nė vienos ir nė vieno. Kad tik dangui nenusibostų dabartinė neapykanta. Nelauks šimtų milijonų metų, dabar greitesni ir vis greitėjantys laikai.