Kai seksualiniu priekabiavimu apkaltinamas toks šviesulys kaip Kęstutis Pūkas, viskas čia aišku, su menininkais kiek kitaip. Vienas naujų kaltinamųjų, tapytojas Jonas Gasiūnas man įsiminė kaip keistoko charakterio, bet neklastingas, nesavanaudis ir doras žmogus. Kad mėgsta merginas, galima suprasti, bet kad elgtųsi pernelyg nederamai, abejotina. Merginų liudijimai iškalbingi. Pacituosiu, kas labiausiai cituojama: "Taip, tą pirmąjį kartą buvo smalsu, buvau tokia girta, kad, matyt, būčiau sutikusi su daug kuo." Ir sutiko. Vėliau jau ne iš smalsumo ir / ar girtumo, o dėl to, kad turėjo iš to naudos, tapytojas jai padėdavo mokantis. Taip, jis pažeidė akademinį kodeksą, padėdamas tik vienai studentei, bet studentė jį taip pat pažeidė žinodama, kad turi privilegijų prieš bendramokslius, ir tuo naudodamasi. Nė viena liudytojų nesako buvus smurto, prievartos ar grasinimų, net ir minėta mergina neteigia tapytoją sakius, kad jai sykį neatvažiavus, jis jai nebepadės. Šį atvejį jau išsamiai komentavo socialiniai tinklai, buvo nuomonių ir pro, ir contra. Pasimėtyta įprastom etiketėm ir štampais, nors vargu ar kas žino platesnius įvykių kontekstus, kurių neišvengiamai būta.

Ir kodėl tos merginos pradeda kristi iš dangaus tik tada, kai KAŽKAM tai labai į naudą?

O naujausia istorija su Gintautu Trimaku apskritai kaip iš prasto fantastinio filmo, statyto Turkmėnijos kino studijoje. Man įdomūs kai kurie dalykai. Kodėl užsimota tik prieš menininkus, ir – talentingiausius menininkus? Ir kodėl tos merginos pradeda kristi iš dangaus tik tada, kai KAŽKAM tai labai į naudą? Kas tai užsako ir kokiais būdais?

Vis dėlto diskusija šia tema yra pravarti dėl dviejų dalykų. Būtent išsami diskusija, o ne mėtymasis neįrodytais kaltinimais. Viena, ji padėtų išsiaiškinti, kas laikytina seksualiniu priekabiavimu, kada peržengiama ta plonytė linija, skirianti jį nuo flirto. Ar turi sėdėti kaip baslys prieš patikusią merginą, ar gali jai akį pamerkti (vienoje apklausoje 40 proc. prancūzų atsakė, kad ir tai jau seksualinis priekabiavimas, nors visai kitą nuomonę perskaitėme 100 žymių Prancūzijos moterų laiške spaudai). Ir antra: problemos (ji egzistuoja) viešinimas veikiausiai paskatintų ir vieną, ir kitą galimų konfliktų pusę elgtis atsargiau. Tai būtų visai į naudą.