Šioje užsienio spaudos apžvalgoje trumpai apie temą, kuri aktuali ir Lietuvoje, bet dabar ypač karštai diskutuojama Vokietijoje. Būtent ten vyriausybė užsimojusi prastumti įstatymą, kuriuo būtų draudžiama nuo tam tikros pinigų sumos atsiskaityti grynaisiais. Šį ketinimą, be daugelio kitų, sukritikavo ir Vokietijos centrinis bankas.

Jo valdybos narys, dešinysis liberalas Carlas Luwigas Thiele dienraščiui „Neue Osnabrucker“ sakė, kad piliečiams bet koks grynųjų pinigų panaudojimo suvaržymas reiškia asmeninės ekonominės laisvės sumažinimą, o mokėjimas grynaisiais iki šiol dar yra itin svarbi ūkinio gyvenimo Vokietijoje dalis.

Todėl C. L. Thiele ir pareikalavo, kad vyriausybė rimtai ištirtų, ar tikslą kovoti su nusikalstamumu tikrai galima pasiekti, nustatant viršutinį atsiskaitymo grynaisiais limitą, kuris, kaip dabar siūlo Berlynas, būtų 5000 eurų.

„Taip, tai galima ir taip reikia daryti“, – nedvejodamas atsakė kairiųjų liberalų ir socialdemokratų pozicijoms atstovaujantis dienraštis „Frankfurter Rundschau“.

„Aišku, tai būtų ryškus įsikišimas į visų piliečių laisvę ir į privačiąją sferą. Kas privačiai įsigyja naudotą automobilį, nebegalėtų su pardavėju nuvažiuoti į banką ir ten pasiimti banknotus, kad atsilygintų grynaisiais.

O ir baldų salonai nebegalėtų sau leisti, kad už brangias virtuves jiems būtų didžioji dalis pinigų sumokama grynaisiais po to, kai baldai pristatyti ir sumontuoti butuose. Tačiau niekam dėl tokių apribojimų nederėtų skųstis. 

Taip, mafijos bosams ir teroristų vadeivoms Vokietijos federacinė respublika yra saugi vieta jų juodiesiems pinigams paslėpti. Užtat federacinei vyriausybei ir tenka išskirtinė pareiga užkirsti kelius organizuoto nusikalstamumo bei tarptautinio terorizmo finansavimui.

„Grynieji pinigai – jokia problema ir vieni juokai ypač teroristams. Tą reikia pakeisti – ir kaip galima greičiau“, – sutiko Frankfurto kairiųjų dienraštis.

Panašiai argumentavo ir Liudvigshafeno dienraštis „Rheinpfalz“: „Dauguma mokėjimų, net ir nukainotų prekių parduotuvėje ar degalinėje perkant benziną, vykdomi nebe grynaisiais. Ir padėkime ranką ant širdies – kaip dažnai per metus vartotojai 5000 eurų viršijančias sąskaitas apmoka banknotais ir monetomis?“

„Taigi eiliniams vartotojams mažai kas pasikeis, tačiau plaunantiems pinigus – daug kas. O tai gerai“, – neabejojo Liudvigshafeno prie Reino laikraštis.

Kad „dauguma gyventojų brangių daiktų neperka mokėdami grynaisiais“, teigė ir Bremeno dienraštis „Weser-Kurier“. 

Tačiau visai kitokią nuomonę reiškė Diuseldorfo dienraštis „Rheinische Post“: „Labai abejotina, ar veiksmingesnės kovos su pinigų plovimu tikslą būtų galima pasiekti, įvedant mokėjimų grynaisiais pinigais limitą. Juk ir aplink Italiją „mafijozai“ nesuka didelio rato vien todėl, kad ten mokėjimai grynaisiais draudžiami nuo 3000 eurų. Ten vis tiek prasukami „bizneliai“ nepaisant jokių limitų“.

Pasak pietvakarių Vokietijos dienraščio „Stuttgarter Nachrichten“, „grynųjų pinigų mažinimas reikštų, kad jų savininkai netektų kontrolės savo santaupų atžvilgiu. Taupytojai būtų verčiami arba mokėti bankams mokesčius už priverstinį laikymą juose savo pinigų ir jais naudojimąsi, arba iš karto savo pinigus kur nors investuoti.“

„Tai būtų paskelbimas iš valstybės pusės, kad taupytojas yra neveiksnus, jam reikia valstybinės globos“, – rašė Štutgarto laikraštis.

Oldenburgo dienraščio „Nordwest-Zeitung“ nuomone, „kova su teroristais ir pinigų plovėjais yra tik priedanga dėmesiui nuo tikrojo tikslo nukreipti – grynųjų pinigų priešininkai siekia dar daugiau kontroliuoti piliečių atsiskaitymo įpročius.“

„Mes gyvename tokiais laikais, kai politikai svajoja apie iš permatomo stiklo padarytus mokesčių mokėtojus, internete veikiančios firmos nori viską žinoti apie klientus, nes žinojimas reiškia ne tik įtaką, bet ir pajamas, o vienas kitas bankas dideliais mokesčiais siekia priversti žmones ne taupyti, bet vartoti“, – skundėsi Oldenburgo laikraštis. 

Miunchene leidžiamas Pietų Vokietijos dienraštis „Suddeutsche“ taip pat įsitikinęs, jog „piliečio nereikia versti aiškintis ir teisintis, kodėl jis moka dideliu ar mažu kiekiu grynųjų. Tai ką jis daro su savo pinigais, pirmiausia yra jo paties ir niekieno kito reikalas – nei valstybės, nei tuo labiau banko.“

Ar kas gali rimtai manyti, jog nusikaltimams būtų užkirstas kelias, jei būtų draudžiamos didesnės grynųjų pinigų sumos? „Kas išgyvendina grynuosius pinigus, tas išgyvendina laisvę“, – sako rašytojas Hansas Magnus Enzensbergeris.

„Vis labiau reglamentuojamame pasaulyje laisvas pasinaudojimas grynaisiais – viena iš paskutiniųjų laisvės nišų. Ją reikia išsaugoti. Išgelbėkime grynuosius“, – sušuko Pietų Vokietijos dienraštis.

Nemažiau siūlymą neleisti atsiskaityti aukštesnėmis už 5000 grynųjų eurų sumomis kritikuoja ir dienraštis „Neue Osnabrucker“: „Stikliniai piliečiai, stiklinės banko sąskaitos, ko dar sulauksime? Pagal vyriausybės planus atrodo, kad islamiškieji teroristai savo kalašnikovus įsigyja parduotuvėse ir joms atsilygina grynaisiais, o nusikaltėliai kyšius įteikia taip pat oficialiose  parduotuvėse.“

„Kovoje su pinigų plovimu, terorizmu ir valstybinių mokesčių vengimu veikia įstatymai ir mokesčių inspektoriai. Jei to nepakanka, reikia toje vietoje kai ką pagerinti. Tačiau valstybės tikslu negali būti siekis absoliučiai kontroliuoti visus piliečių finansus“, – rašė Osnabriuko dienraštis.