Aurelijus Naujalis, bedarbis:

– Reikėtų didinti atlyginimus: minimalus darbo užmokestis turėtų būti 1,5 tūkst. litų. Tik tada žmogus galės išgyventi ir norės dirbti. Reikėtų raginti darbdavius mažiau paisyti kandidatų darbo patirtį. Pats šiuo metu nedirbu ir labai sunku rasti darbą, nes darbdaviai ieško darbuotojų, turinčių 2–5 metų darbo patirtį. Bedarbiai galėtų dirbti viešuosius darbus, tačiau ir čia žmonėms turėtų būti mokamas žymiai didesnis atlyginimas.

Grėtė Grigaitytė, studentė:

– Šiuo metu smulkiajam verslui yra keliami labai dideli reikalavimai, todėl šioms įstaigoms reikėtų sumažinti mokesčius. Jei kūrybingiems žmonėms būtų sukurta daugiau galimybių steigti smulkųjį verslą, tada ir darbo vietų atsirastų, ir daugiau žmonių valstybei mokesčius mokėtų. Manau, kad darbdaviai jaunus specialistus, tik baigusius aukštąsias mokyklas, galėtų samdyti ir metus jiems mokėti šiek tiek mažesnį atlyginimą. Jauni žmonės įgytų patirties, o darbdaviai galėtų džiaugtis geru darbuotoju.

Mindaugas Grigaliūnas, montuotojas:

– Reikia sukurti daugiau darbo vietų, o jaunais specialistais darbdaviai turėtų labiau pasitikėti, tada ką tik baigusieji aukštąsias mokyklas neišvažiuotų į užsienio šalis. Reikia remti ir smulkųjį verslą. Darbo neturintys žmonės neturėtų kaltinti valdžios ir patys aktyviau ieškoti darbo, nes niekas kitas šios problemos neišspręs.

Audronė Kleinaitė, pensininkė:

– Valdžia per daug tuos verslininkus spaudžia, nes tada jie nesugeba nei atlyginimų mokėti, nei darbuotojų samdytis. Kodėl "Sodra" ar Darbo birža moka tokius didelius pinigus bedarbiams? Jiems reikia sumažinti šias pašalpas, nes tokia didelė pinigų suma skatina tinginiauti ir neieškoti darbo. Aš, pensininkė, eičiau ir gatvės šluoti ar kitų viešųjų darbų dirbti, kad tik mokėtų bent kelis šimtus litų. Būtų gerai, kad pensininkams nereikėtų rinktis, ar geriau dirbti, ar gyventi tik gaunant pensiją.

Juozas Subačius, virėjas:

– Reikia steigti naujas darbo vietas arba didinti senas, jei įmonė turi galimybių, ir mokėti žmoniškus atlyginimus. Mažiausiai žmogus turėtų uždirbti 1,5 tūkst. litų. Tačiau darbdaviai nenori steigti naujų darbo vietų ir taip alina darbuotojus, liepdami dirbti už kelis žmones. Tai pati didžiausia darbdavių klaida, kuri jiems dar atsirūgs: žmonės išsilakstys, susirgs, sumažės darbo našumas. Jauniems žmonėms darbdaviai turėtų siūlyti darbą ir taip turėtų pgalbinių darbuotojų, augintųsi specialistus.

Rimantas Marčėnas, buvęs dėstytojas:

– Reikia mažinti mokesčius smulkiesiems verslininkams. Didžiausias siaubas, kad jaunuoliai išvyksta į užsienį, mat ilgai trunka dokumentų tvarkymas norint užsiimti verslu. Pradėti verslą Lietuvoje yra daug sunkiau nei kaimyninėse šalyse. Jei menininkams iš atlyginimų atskaičiuos daug mokesčių, ne tik žlugs kultūra, bet ir daugės bedarbių. Neieškantiesiems darbo, gaunantiems bedarbio pašalpas metus ar net trejus, reikėtų jas sumažinti, tada jie ieškotų realaus darbo. Visos aukštosios mokyklos turėtų daugiau dėmesio skirti praktiniams užsiėmimams, kad darbdaviai noriai priimtų jaunus žmones dirbti.

Irena Stasiukinienė, buvusi montuotoja:

– Pensininkai turėtų užleisti darbo vietas jauniems specialistams. Mano dukra turi du diplomus, tačiau niekaip negali rasti darbo, nors kimba į jį ir nagais, ir dantimis. Mes turime išgyventi šiuos laikus, garbaus amžiaus žmonės turėtų susimąstyti, kad nežlugdytų jaunuolių. Bedarbiai privalo ieškoti darbo, kad gaudami pašalpą neskriaustų Lietuvos. Jei darbo birža nepasiūlo, pats žmogus turi savimi pasirūpinti.