Ilgas procesas

Renovacija (su visais savo pranašumais) yra ilgas ir sudėtingas procesas. O eilinė šilumininkų sąskaita ateis jau netrukus. Įsivaizduokite: specialistai skaičiuoja, kad šilumą namuose taupyti galima net ir mažais, nekapitaliniais pakeitimais. Pavyzdžiui, vien užsandarinę langus galite sutaupyti 5,7 proc. šilumos energijos. Ant radiatorių sudėję termostatus ir šilumos daliklius – 11,8 proc.

Palyginkime: daugiabutyje rekonstruotas ir atnaujintas šilumos punktas taupo 9,3 proc. sunaudojamos šilumos energijos. Rekonstravus buitinio karšto vandens sistemą, šilumos energijos naudojimas mažėja 8 proc.. Sudėtingesnis ir daugiau pastangų reikalaujantis procesas – pastato sienų šiltinimas. Čia taupymo erdvė dar didesnė, nes sustabdomas oro šildymas, kai energija prarandama per senas namo sienas, plyšius, vadinamuosius šalčio tiltus.

Taigi, pakartokime – kur patiriame didžiausių nuostolių? Per langus,  balkonus, stogą, namo sienas, duris, įvairias jungtis ar skirtingų medžiagų sandūras – vandentiekį, kanalizaciją ar ventiliaciją. Būtent čia dingsta didelė dalis į namą tiekiamos šilumos dalis – ji prarandama ne dėl temperatūros patalpose, bet dėl nuostolių, kol šiluma atkeliauja iki buto.

Tokios nedidelės priemonės padės, tačiau gerokai svariau sąskaita už šildymą sumažėtų, jei būtų atnaujintos pagrindinės šilumos sistemos ir pastatas būtų renovuotas.

Keturios kategorijos

Lietuvoje daugiabučiai skirstomi į keturias kategorijas pagal energijos taupymo lygį. Į pirmąją patenka naujos statybos, kokybiški namai, renovuoti namai. Į antrąją – naujos statybos ir kiti kažkiek šilumą taupantys namai. Tačiau kone du iš trijų daugiabučių vis dar priklauso trečiajai kategorijai – tai senos statybos nerenovuoti namai. Vidutiniškai juose sunaudojama apie 21 kWh šilumos energijos 1 kv. m per mėnesį. Tokių namų Lietuvoje – apie 59 proc. Namai, kuriuose 1 kv. m per mėnesį sunaudojama apie 35 ir daugiau kWh energijos, patenka į ketvirtąją kategoriją. Tokių yra 17 proc. daugiabučių.

Svarbu, kad nebūtina renovacijos daryti nuo–iki. Jau daug metų Lietuvoje įteisinta (ir valstybės remiama) ir dalinė renovacija. Užtenka subalansuoti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas (kai sistema reguliuojama taip, kad vienas butas yra per daug šildomas, o kiti tuo pat metu šąla). Tam užtenka gerokai mažesnių investicijų ir greitai fiksuojamas žymus taupymas. Lygiai taip pat daugiabučio namo laiptinėje pakeitus langus ar įstačius sandarias duris irgi mažėtų energijos vartojimas.

Specialistai skaičiuoja, kad šilumą namuose taupyti galima net ir mažais, nekapitaliniais pakeitimais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Nedidelės gudrybės

Pabaigoje galima priminti ir apie kasdienes mažas gudrybes, kurios leidžia greitai pasiekti didesnį komfortą.

Pirma, tai patalpų sandarumas – langai, balkonų durys. Pro plyšius patenkantis šaltas oras gaivina, tačiau ir šaldo. Ant langų lipdoma speciali stiklinė plėvelė taip pat gali pakelti bendrą temperatūrą net 1–2 °C, nes atspindi infraraudonuosius spindulius. Be to, vasarą ji neleidžia patalpoms perkaisti, o žiemą sulaiko šilumą.

Tvarka irgi padeda. Pavyzdžiui, nuvalius dulkes nuo radiatorių oras ir šiluma cirkuliuos geriau. Žaliuzės ar užuolaidos irgi yra natūrali kliūtis šilumai pabėgti. Žinoma, priešais radiatorius neturėtų būti baldų ar kitų kliūčių orui judėti. Už radiatoriaus rekomenduojama klijuoti šilumą sulaikančius ir atspindinčius ekranus (jie dažnai primena foliją). Šie taip pat patalpos temperatūrą gali padidinti net 1–2 °C.

Tokios nedidelės priemonės padės, tačiau gerokai svariau sąskaita už šildymą sumažėtų, jei būtų atnaujintos pagrindinės šilumos sistemos ir pastatas būtų renovuotas. Kaip tik laikas pradėti tvarkyti formalumus ir spėti tai padaryti iki pavasario darbymečio.