Užmojai paversti mus sveikuoliais – neabejotinai geri, tik požiūris į cukrų kaip vienintelį (žinoma, greta alkoholio) lietuvių žudiką – tikrai pasenęs.

Mitybos įpročius vertinantys tyrimai – iš tų, kurių rezultatai griauna idilišką lietuviško gyvenimo būdo paveikslą. Kad ir kokiu skerspjūviu būtų vertinamas mūsų lėkštės turinys, išvados prieštaraus sveikos gyvensenos specialistų rekomendacijoms. Esame tarp prasčiausiųjų įvertinus daržovių, vaisių ir menkaverčio maisto suvartojimo kiekį (2015 m. britų medikų žurnale "The Lancet" aprašytas net du dešimtmečius trukęs tyrimas). Dauguma suaugusių Lietuvos gyventojų per daug vartoja riebalų, per mažai skaidulinių medžiagų, mineralinių medžiagų ir vitaminų, daugiau nei pusė jų turi antsvorio ar yra nutukę (Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas, 2016 m.).

Gyventi sveikai Lietuvoje tikrai brangu. Pirkdami maisto produktus pirmiausia paisome skonio ir kainos.

Tyrimų sąrašą galima tęsti. Ir nors parduotuvių lentynose nuolat atsiranda naujų viso grūdo, mažesnio riebumo ar rekomenduojamos sudėties aliejaus, sveikosios mėsos produktų, o šviežios daržovės nedingsta jau ištisus metus, ant rankos pirštų galima suskaičiuoti pirkėjus, kurie nė nemąstydami griebia šias prekes. Kodėl? Objektyvi priežastis – ta pati, apie kurią daugumą ir pagalvojome. Gyventi sveikai Lietuvoje tikrai brangu. Pirkdami maisto produktus pirmiausia paisome skonio ir kainos (tas pats PSO tyrimas). Tiesą sakant, kalafiorų revoliuciją galime skelbti kasmet, o ne tik laukdami naujo mažmeninės prekybos žaidėjo atėjimo.

Nuo priesako atsisakyti cukraus prasideda visi sveikatinančios mitybos planai, tačiau tuo jie nesibaigia. Jei jau užsimota ištraukti tautą iš riebalais trykštančių kiaulienos kepsnių dubens – pirmyn. Tik jei iš stalčių būtų ištraukti seni planai mažinti PVM, geriau tai padaryti dabar, o ne naujų rinkimų išvakarėse. Juk pigesnių kalafiorų ir sveikesnio kūno tauta nori jau šiandien.