Aukoja, kiek kas gali

Lapkričio 25 d. dienraščio "Klaipėda" numeryje perskaičiau Sandros Lukošiūtės straipsnį "Kainos kyla ir bažnyčioje". Nesutinku su juo. Esu tikinti. Kiekvieną sekmadienį ir ne tik einu į bažnyčią, klausau Mišių. Jų metu renkamos aukos bažnyčios išlaikymui, kunigams, bažnyčios tarnams, o kiek dar už šildymą reikia mokėti. Netiesa, kad nustatoma konkreti suma, kiek aukoti. Aukoja kiekvienas tiek, kiek gali, kiek leidžia galimybės. Aukojant Mišias už mirusiuosius, kunigai taip pat nenurodo konkrečios sumos, kiek mokėti. Lapkričio 23 d. aukojau Mišias už prieš trejus metus mirusį vyrą. Paaukojau, kiek galėjau. Kunigas nesakė daugiau ar mažiau duoti pinigėlių. Jokių dvigubų mokesčių nėra, kada renkamos aukos. Aš kiekvieną kartą aukoju du litus. Nesuprantu, kodėl reikia piktintis ir tuo, kad kunigai važinėja naujomis mašinomis? Aš džiaugiuosi dėl to. Kai nusiperka geresnes mašinas, nereikia išleisti transporto priemonių remontui daugiau lėšų. Valstybė kunigams neduoda nė vieno lito. Jaunos žurnalistės nežino, kaip, kokios ir kam renkamos aukos, nes neina į bažnyčią. Norėčiau pasidžiaugti kunigu Viliumi Viktoravičiumi. Jis labai daug padarė dėl bažnyčios ir parapijiečių.

Elena Birutė

Šventės džiugina

Džiaugiuosi, kad mieste jau kvepia Kalėdomis. Iškrito pirmasis sniegas, pašalo, į Teatro aikštę atkeliavo šventinė eglutė. Nuotaika iš karto pagerėjo po pilko rudens. Nors kai kurie tvirtina, jog šventinė eglutė nėra graži, tikiu, jog papuošus ją šventiniais žaisliukais, ji bus gražiausia žaliaskarė.

Vilma

Skrajučių niekas neskaito

Laukininkų rajone reklamines skrajutes, žurnalus maišais išnešu. Niekas jų neskaito. Kiekvieną dieną prikemša pilnas pašto dėžutes. Ar verslininkai neturi kur dėti pinigų? Jie be prasmės išlaidauja. Žmonės tuos leidinukus išmeta net neskaitę.

Valytoja Irena