Vos peržengėme 2013-ųjų slenkstį, iškart pradėjome prognozuoti, kaip gyvensime artimiausioje ateityje.
Mat 2013 metais Lietuvoje neįvyks jokie didesni rinkimai. Tik kovą trijose vienmandatėse apygardose bus išrinkti trūkstami Seimo nariai. Ir viskas.
Užtat po to prasidės treji rinkimų metai. 2014-ųjų viduryje rinksime prezidentą ir Europos Parlamento narius, 2015-ųjų vasarį – naujos kadencijos savivaldybės tarybas, 2016 metų rudenį – Seimą.
Suprantama, daugiausiai dėmesio bus skiriama kitų metų gegužę įvyksiantiems Lietuvos prezidento rinkimams. Kuo arčiau jie, tuo daugiau prognozių, ar rinkimuose dalyvaus dabartinė valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė ir kas bus kiti kandidatai į aukščiausią postą.
Prezidentė dar tiesiai šviesiai nepasakė, ar tikrai kels savo kandidatūrą antrai penkerių metų kadencijai. Matyt, tik maždaug po metų sulauksime D.Grybauskaitės aiškaus atsakymo.
Gali atsitikti visaip. Atrodytų, kad Prezidentė nusiteikusi pratęsti darbus ir 2014–2019 metais. Tačiau yra ir neoficialių šnabždesių, kad D.Grybauskaitė mielai taptų kurios nors tarptautinės ar tarpvalstybinės organizacijos vadove ar bent nare.
Pavyzdžiui, yra tikimybė, kad kitąmet, kai baigsis dabartinio ES prezidento Hermano van Rompuy kadencija, D.Grybauskaitė gali tapti viena kandidačių į šias pareigas. Lietuvos atstovo galimybės laimėti priklausys ir nuo to, kaip mūsų šalis sugebės šių metų antrąjį pusmetį pirmininkauti bendrijai.
Bet turbūt neabejotina viena – jeigu dabartinė Lietuvos vadovė sumanytų kitąmet siekti perrinkimo, ji taptų realiausia pretendente gauti daugiausiai balsų. Net ir nepaisant D.Grybauskaitės pamažėjusio populiarumo, vargu ar Lietuvoje dabar yra bent vienas jai prilygstantis politikas. Ir per artimiausius metus toks tikriausiai neatsiras.
Kur kas didesnė Lietuvos prezidento rinkimų intriga mūsų laukia, jeigu D.Grybauskaitė nesiektų antrosios kadencijos. Tuomet balsavimo baigtis absoliučiai neprognozuojama.
Naujausi komentarai