Pastaraisiais mėnesiais M. Dodikas, grasindamas atsiskirti, privedė silpną Bosnijos centrinę vyriausybę prie bedugnės krašto. Tai buvo viena iš sunkiausių politinių krizių šalyje nuo tada, kai jos atsiskyrimas nuo Jugoslavijos prieš 30 metų sukėlė karą.

Bosnijos federalinis teismas vasarį jį nuteisė už tai, kad nevykdė tarptautinio pasiuntinio Christiano Schmidt (Kristiano Šmito), prižiūrinčio taikos susitarimus, kuriais buvo užbaigtas 1992–1995 metais trukęs kruvinas karas šalyje, sprendimų. Šiuo teismo sprendimu M.  Dodikas buvo oficialiai nušalintas nuo pareigų. Jam taip pat buvo uždrausta šešerius metus eiti valstybines pareigas.

Šeštadienį Banja Lukoje susirinkęs Bosnijos serbų parlamentas Serbų Respublikos prezidente išrinko jo artimą bendrininkę Aną Trišič Babič.

58-erių A. Trišič Babič yra buvusi Bosnijos ir Hercegovinos užsienio reikalų viceministrė, pastaruosius 15 metų dirbusi M. Dodiko patarėja.

„Šiuo sprendimu baigiasi dabartinio RS (Serbų Respublikos) prezidento įgaliojimai“, – rašoma parlamentarų, įskaitant M. Dodiko Nepriklausomų socialdemokratų aljanso (SNSD) partijos narius, priimtame akte.

M. Dodikas palaiko ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nuo 2017 metų jam taikomos JAV sankcijos dėl jo separatistinės politikos.

M. Dodikas vadina jam iškeltą bylą „grynai politiniu procesu“.

Bosnijos ir Hercegovinos centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad pirmalaikiai Serbų Respublikos prezidento rinkimai vyks lapkričio 23 dieną, per kuriuos bus išrinktas naujas Bosnijos ir Hercegovinos Respublikos prezidentas, vadovausiantis subjektui iki 2026 metų spalį numatytų visuotinių rinkimų.

1995 metais karą užbaigęs susitarimas įpareigojo etninius serbus pripažinti Bosnijos nepriklausomybę. Mainais buvo įkurta Serbų Respublika, užimanti 49 proc. Bosnijos ir Hercegovinos ploto.