Rugsėjį naujoji-senoji Seimo Antikorupcijos komisija per žiniasklaidą pranešė pradedanti iš naujo „tirti“ Kauno mieste vykdytus viešuosius pirkimus ir žemės atkūrimo procesus. Faktas, kad abi temos gerokai anksčiau ištirtos labiau nusimanančių institucijų nei politikų būrelis, tačiau pastariesiems tai, matyt, nelabai rūpi.

Apima deja vu jausmas, nes prieš pat paskutinius savivaldos rinkimus ta pati muzika jau skambėjo. Kiek galima garsiau buvo trimituojamos jiems patogios temos, ieškant parankių sakinių, pasitelkiant išvadas imituojančius tekstus, ištraukiant iš konteksto ir perrašant kitų institucijų atliktus tyrimus.

Mechanizmas paprastas, bet veikiantis: politikai paprašo Viešųjų pirkimų tarnybos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikti tyrimą. Nors rimtų pažeidimų nenustatoma, kombinatoriai „išsitraukia“ kelis jiems parankius sakinius ir prieš rinkimus jais virpina orą.

Prie to tuoj pat prilimpa ir gausus žurnalistais prisistatančių tyrėjų būrys, kurie istorijas ne tiria, o pardavinėja. Kiekvieną kadenciją atliekami vis tie patys tyrimai. Ir kiekvieną kartą rezultatas būna identiškas – pirstelėjimas šaltoje jūroje.

Neseniai „kompetentingų“ tyrėjų grupė, sudaryta iš liaudies teisuolių – A. Tapino, Š. Černiausko ir V. Pilkausko, atliko „tyrimą“, susijusį su mano šeima, bei paskelbė savo išvadas. Tikra svajonių komanda! Dabar jų surinktą medžiagą Seimo Antikorupcijos komisija galės nusikopijuoti savo „išvadoms“.

Turbūt akivaizdu, kad jeigu būtų pažeisti įstatymai, aš ir mano artimieji jau seniai leistų dienas belangėje. Matant buvusio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus V. Šiliausko istoriją, turbūt jau būtumėm iš ten ir sugrįžę. Todėl galiu pasakyti paprastai: ateisite su įrodymais, kad kažką, kažkada pavogiau – Jums sumokėsiu šimteriopai.

Nuostabos nekelia ir pagrindinis šio „tyrimo“ iniciatorius – „Kas vyksta Kaune“. Portalo pykčio priežastis aiški – kelerius pastaruosius metus iš savivaldybės negauna viešinimui skiriamų lėšų. Nematome prasmės jas skirti dažnai neobjektyvią, tendencingą ir šališką informaciją skleidžiantiems ir neaišku kieno interesus atstovaujantiems žurnalistams. Apie portalo vadovo V. Pilkausko asmenybę kai ką pasako ir faktas, kad jis yra baustas už smulkų chuliganizmą. Taip jo veikla ir atrodo.

Su teisėsauga reikalų turėjo ir kitas „herojus“ – Š. Černiauskas. Prieš šešerius metus jam pradėtas tyrimas dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą. Už neaiškias veiklas tuometinė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį žurnalistą išbraukė iš apdovanotųjų sąrašo.

Dar vienas faktas – portalo „Kas vyksta Kaune“ pardavimų vadybininkė – TS-LKD Kauno Žaliakalnio skyriaus pirmininkė. Turbūt akivaizdu, kieno dūdelė pučiama. Gyvename įdomiais laikais, kuomet nelieka ribos tarp žurnalistų, politikų ir vadinamųjų visuomenininkų.

Kaip suprantu, patys tyrėjai pripažino nieko nusikalstamo neradę, bet triukšmo sukėlė sočiai – pasinaudodami mano pavarde gavo dėmesio ir dar pinigėlių pasirinko pardavinėdami išankstinę „tyrimo“ premjerą.

Jau matau ir kitą epizodą – Viešųjų pirkimų tarnyba gavo nurodymą tirti rangovo ir savivaldybės sudarytas sutartis. Jeigu viskas vyks pagal tą pačią schemą, tai Seimo Antikorupcijos komisijos „skandalingos“ neva vykdyto tyrimo išvados greičiausiai bus paskelbtos kitų metų antroje pusėje, nes privalu spėti iki 2027-aisiais vyksiančių savivaldos rinkimų.

Visi didieji miestai, kuriems vadovauja nepartiniai merai, įsukami į tą pačią karuselę. Vyksta savotiška merų medžioklė, siekiant, kad jie patys bijotų savo šešėlio. Štai geras pavyzdys: po daugiau kaip septynerių metų „centrifugavimo“, kurio pavydėtų ir NASA astronautai, buvęs Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas – išteisintas.

Ar kas nors atsiprašė? Ar kas nors prisiėmė atsakomybę už sugadintus metus, sveikatą, reputaciją? Deja, realybėje tokie dalykai nepopuliarūs. Lengviau paleisti dar vieną triukšmingą antraštę ir judėti prie kito „taikinio“.

Šis žmogus, viename iš interviu yra užsiminęs, jog neparankių merų medžioklė Lietuvoje – paplitęs sportas. Šiai minčiai pritariu 100 procentų. Tai ką teko išgyventi R. M. Račkauskui savo kailiu jau dešimtmetį patiriame kartu su šeima. Panašią situaciją pastebiu ir Šiauliuose.

Šioje purvo pylimo karuselėje besisukantys naujieji teisėjai ir teisuoliai uždirbantys iš pseudoistorijų ir „tyrimų“ pardavimų niekuo nenusileidžia telefoniniams sukčiams. Jeigu jiems neduodi užsakymų, jie pinigus paima iš patiklių žmonių kišenių.

„Tyrėjai“ mosuojantys savo popieriniais kardais tesugeba daužyti orą ir tikėtis, kad kas nors patikės „nauju“ sensacijų fabrikėlio produktu.

Tas pats A. Tapinas prieš praėjusius savivaldos rinkimus darė visą kampaniją dėl mano šeimos verslo. Vos nenusvilo nagų – Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) tik partijų balsais nusprendė (kurios pačios būtų dalinai nubaustos), kad tai nebuvo neigiama politinė reklama. Tuomet rinkimai baigėsi ir VRK sprendimo neskundėme, nors žinome, jog būtume laimėję. Tiesiog gaila švaistyti laiką.

Pamoką A. Tapinas išmoko, todėl dabar kampanijos ir „tyrimai“ pradedami anksčiau – dar iki oficialios rinkiminės kampanijos starto.

Nepartinių merų medžioklės varovai – konservatoriai – žino receptą, kaip kompromituoti: suorganizuok viešą akciją, pasikviesk žiniasklaidą. Veiksmą kartok tiek, kiek reikia, ir tikėkis teigiamo rezultato per ateinančius savivaldos rinkimus.

Tokiose merų medžioklės akcijose buvo galima išvysti dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo bei sukčiavimo nuteistą konservatorių Andrių Vyšniauską ir dar vieną šios partijos narį – 7 metų kalėjimo bausme nuteistą pedofilą K. Bartoševičių. Kur jie dabar?

Ant scenos laksto tie, kurie patys turi juodų dėmių, teismo nutarčių dėl piktnaudžiavimų ar dar baisesnių dalykų. Bet tai jų neatbaido nuo moralinių pamokslų kitiems. Kaukių balius tęsiasi, tik kartais tos kaukės ima ir nukrenta.

Gerbiu kauniečius, kurie dar geba atskirti pelus nuo grūdų. Vertinami realūs darbai, o ne „teisuolių“ skleidžiamos istorijos.