Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas netrukus gali netekti posto. Pastaruoju metu viešumoje stebime didėjantį Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir didžiausios valdančiosios koalicijos partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų spaudimą pakeisti diplomatijos žinybos vadovą.

Prezidentė neslepia susierzinimo pernelyg savarankiška V.Ušacko pozicija ir pareiškimais, kurie neretai skiriasi nuo pačios užsienio politiką su Vyriausybe formuojančios valstybės vadovės nuomonės. "Girdėti Prezidentę užsienio reikalų ministrams privaloma. Ministras turi galvoti, ką šneka viešojoje erdvėje", – tokiais pareiškimais apie diplomatijos vadovą šiomis dienomis svaidėsi D.Grybauskaitė.

Tėvynės sąjungos nuomonė apie V.Ušacką irgi ne pati geriausia. Seimo pirmininkė Irena Degutienė nepatenkinta, kad ministras neinformuoja jos, ką padarė kovodamas su nepagrįstomis Rusijos sankcijomis Lietuvos vežėjams. Kai kurie kiti didžiausios valdančiosios partijos atstovai irgi nemeiliai kalba apie formaliai būtent Tėvynės sąjungos deleguotą ministrą.

Todėl tik politiškai aklas ir kurčias neužfiksuos, kad netrukus užsienio reikalų ministrui gali nebepadėti net viešai reiškiama premjero Andriaus Kubiliaus parama.

Aiškiai atsakyti į klausimą, kuo neįtiko V.Ušackas, nelengva. Turbūt susidėjo keli veiksniai.

Tai karjeros diplomatas, į aukščiausią postą ministerijoje atėjęs iš jos gelmių. Vadinasi, šiai sistemai ištikimas ir nenusiteikęs joje ką nors esmingai keisti. Per pastaruosius kelerius metus diplomatijos žinybą konservatoriai kaltino visišku atsidavimu vadinamiesiems valstybininkams ir grasino ją gerokai perkratyti, kai tik gaus valdžią. Ministru tapus V.Ušackui jokių esminių pertvarkų nematyti, todėl dalis konservatorių gali tebegriežti dantį, kad ministerija bent iš dalies išliko valstybininkų įtakos sferoje.

V.Ušackas – ambicingas diplomatas, gana savarankiškas, daug dėmesio skiriantis savo įvaizdžiui. Tai vargu ar patinka ne ką mažiau ambicingai ir savarankiškai, apie viešuosius ryšius dažnai galvojančiai Prezidentei.

O dar kai ministras neskuba vykdyti valstybės galvos tiesioginių ir griežtų nurodymų, kai pademonstruoja, kad vertėtų jautrius diplomatinius klausimus aptarti kur kas nuodugniau, tai išvis netelpa į jokius Prezidentės mąstymo rėmus.

Du itin ambicingi pareigūnai negali išsitekti viename valstybės laivelyje, ypač kai vienas jų formaliai pavaldus kitam.

Visą laiką simpatizavęs savo pasirinktam užsienio reikalų ministrui premjeras ir dabar nestokoja jį ginančių žodžių. Bet labai atviras klausimas – ar A.Kubiliui to ilgam užteks? Neatmestina tokia situacija, kad gelbėdamas savo kėdę premjeras suirzusiai Prezidentei paaukos ne tik užsienio reikalų ministrą, bet dar ne vieną aukštą pareigūną.

Neaišku, kiek laiko dabartiniame poste dar temps V.Ušackas. Tai gali trukti tik iki A.Kubiliaus atostogų Portugalijoje pabaigos, galbūt iki pavasario pradžios, o galbūt dar kiek ilgiau. Tačiau vargu ar diplomatinės žinybos vadovas bus paliktas savo kėdėje.

Tada kitas svarbus klausimas – kas galėtų pakeisti V.Ušacką? Tėvynės sąjunga vargu ar norės šį svarų ministro portfelį atiduoti į koalicijos partnerių rankas. Bet ir pati didžioji valdančioji partija neturi gerų kandidatų, kurie perimtų ministerijos vadovo pareigas. Tad vėl būtų skiriamas karjeros diplomatas? Koks tokio žingsnio efektyvumas? Turbūt nulinis.