Savaitės pėdos

Maži malonumai

Kažkoks pamišimas. Jau bloga girdėti visus tuos euro-. Tūkstantąjį kartą perskaičius, pamačius, išgirdus euronaujienas apie euroviziją, europarlamentą, europarlamentarus, eurokūdikius, euroLietuvą, eurus ir Europos Sąjungą, norisi išjungti kompiuterį, radiją, televizorių ir prapulti ne europietiškame, o tikrame gyvenime.

Te nepyksta euroentuziastai, bet mano kasdieniame gyvenime Europos Sąjunga nieko nepakeitė. Kol kas. Žinau, kad netrukus pakeis. Į užsienį išvažiuos dar keli mano draugai, kurie neranda vietos ar galimybių dirbti ir užsidirbti čia. Pikta. Vėl rašysime vienas kitam ilgesingus laiškus, tačiau atstumas kilometrais didins ir atstumą tarp mūsų širdžių. Jie nedalyvaus mano mažylės krikštynose, mes nešėlsime kartu Džiazo festivalyje, nepalydėsime nė vieno saulėlydžio prie jūros. Jau ir dabar mano elektroninio pašto adresų knygutėje trys labai brangių draugų adresai užsienyje.

Užvakar vaikinas iš Londono rašė: „Sėdžiu ligoninėje, nieko baisaus man neatsitiko - darau eksperimentinius bandymus. Būsiu ligoninėje beveik 3 savaites, čia man duoda piliulę kas dieną (nuo cholesterolio) ir žiūri, kaip ji veikia, per kiek laiko išgaruoja iš kraujo... Žodžiu, padedu žmonijai išrasti naujus vaistus, o man pabaigoje bus čekis... Turbūt skamba labai žiauriai, jei apie tai nesi girdėjusi prieš tai, bet šiaip tai nieko tokio čia...“

Geriausia draugė iš Vokietijos brūkštelėjo: “Siaubas, vakar sapnavau sapną, kuriame ne tik kalbėjau, bet ir galvojau vokiškai. Taip pasiilgau jūsų visų, alaus mūsų, Klaipėdos gatvių kvapo. Įsivaizduoji, jau perskaičiau visas lietuviškas knygas, tai dabar skaitau internete. Ir iš viso lietuviškai paskutinįkart kalbėjau prieš savaitę, kai mane netikėtai pažadino. Tą akimirką nesupratau, kur esu. Akimirką atrodė, kad Lietuvoje...“

O aš čia sau puikiai gyvenu, dirbu ir net mėgaujuosi gyvenimu ir mažais jo malonumais. Galiu išgirsti tikrą gegutės kukavimą, pajausti alyvos žiedlapio skonį burnoje, pasimerkti puokštę raudonų tulpių, užuosti ievų kvapą, pasigrožėti žydinčiais sodais. Perskaityti šviežią laikraštį ir išgirsti smagų pokštą per televiziją. Lietuviškai kalbėti, rašyti, valgyti, sapnuoti, kvėpuoti. Svarbiausia, milijoną kartų išbučiuoti savo kūdikėlio pėdutes ir išgirsti pirmąjį jos gu-gu. Tiesa, sako, kad kūdikių kalba vienoda visame pasaulyje.