Gali būti, kad jau netolimoje ateityje su nostalgija prisiminsime nūdienos laikotarpį, kai galėjome sau leisti diskutuoti apie tautinių organizacijų rengiamas eitynes, piktintis nacionalistais arba jiems simpatizuoti. Nebus aktualus ir klausimas, ar šūkis „Lietuva lietuviams!“ žeidžia kitataučius. Taip bus dėl labai paprastos priežasties: mes tiesiog neišgyvensime be kitataučių. Kitu atveju teks atsisakyti pensijų.

Jau dabar trys dirbantieji turi išlaikyti du senjorus. O kur dar nedirbantys ir nemokantys mokesčių žmonės, kuriems reikia mokėti išmokas iš tų pačių dirbančiųjų sunešamų mokesčių. Dar pridėkime iš biudžeto išlaikomus tarnautojus, mokytojus, medikus, policininkus, ugniagesius, kuriems taip pat būtina garantuoti padorią algą. Taigi realiai turtinančių valstybės biudžetą lieka išvis mažai. O ir šie sparčiai tirpsta emigracijos saulėje.

Šiandien pensininkų maitintojos „Sodros“ deficitas sudaro apie 2 mlrd. litų. Vadinasi, būtent tiek ši įstaiga sulaukia mažiau pajamų, nei turi įsipareigojimų gyventojams. Ši skylė dabar kaišiojama skolomis, bet tai reiškia vis labiau augančius įsipareigojimus ateities kartoms. Tik štai tos kartos populiacija vis mažėja. Gimstamumas jau daug metų gerokai per mažas, kad mūsų tautiečių gausėtų. O pagyvenusių žmonių, taigi ir pensininkų, daugėja. Tai būdinga visai Europai. Net ir didelės tautos kaip prancūzai, vokiečiai jau seniai susirūpinę, kaip reikės išgyventi senjorams, kas užtikrins jų orią senatvę. Mūsų mažai ir dar išsivažinėjančiai svetur tautai tai turėtų būti daug didesnis galvos skausmas, nes gali tekti galvoti net ne apie orią, o apie apskritai bent kokią pensiją.

Kad ir kiek norėsime, kad mūsų šalyje gyventų vien lietuviai, vis vien nematyti kitos išeities kaip tik kviestis čia kitataučius. Jau dabar reikėtų galvoti, kaip vilioti darbščius žmones iš mažiau gyventi patrauklių šalių. Idealu būtų sulaukti ir grįžtančių emigrantų. Bet net ir jų visų neužtektų išlaikyti būsimus pensininkus.

Į valdžią atėjusios politinės partijos imigracijos temos baiminasi kaip velnias kryžiaus. Vietoj to vis persvarstomi pensijų kaupimo modeliai, pasėjamas nerimas tarp besirūpinančių savo ateitimi žmonių, o realūs strateginiai sprendimai ignoruojami.