Unikalios kraštovaizdžio erdvės apauga mūrais. „Užupis yra sugadintas ir dabar gadinamas, naikinant tos erdvės unikalumą. Jis atiduotas už labai didelius pinigus“, – apgailestauja buvusi ilgametė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, paprašyta jubiliejinių įžvalgų Vilniui minint 700-metį.
Šančių bendruomenė Kaune pasipriešino asfalto gatvės šalia Nemuno tiesimui ir atkovojo žaliosios gamtos plotą – savivaldybės administracija pripažino, kad Nemuno krantinės projektas negali būti vykdomas be bendruomenės sutikimo.
„Gyvo žalio“ asociacija ėmėsi iniciatyvos pasiekti, kad ąžuolams būtų suteiktas nacionalinio medžio apsaugos statusas. Gal žemėj Lietuvos ąžuolai ir toliau žaliuos?
Čia didieji miestai, kur dar yra kam šurmulį sukelti, o kas vyksta regionuose, kur nupjauti medį kitą gali išvis tyliai. Kaime žmonės, išgąsdinti sostinės nekilnojamojo turto vystytojų, kurie sunaikino šimtametį ąžuolą, ant savųjų ąžuolų kryžius ėmė kabinti – kaip apsaugą nuo tokių „šienautojų“. Kiti į žūtbūtinę kovą stoja – kaip anykštėnai, išgelbėję šimtametį ąžuolą, kuriam buvo parašytas mirties nuosprendis – turėjo užleisti vietą tiesiamam keliui. Aktyvios bendruomenės pastangomis šalia Anykščius ir Molėtus jungiančio kelio žaliuojantis šimtametis ir toliau bus kaimo pasididžiavimas. O kitus ar gebėsime išsaugoti? „Gyvo žalio“ asociacija ėmėsi iniciatyvos pasiekti, kad ąžuolams būtų suteiktas nacionalinio medžio apsaugos statusas. Gal žemėj Lietuvos ąžuolai ir toliau žaliuos?..
Kad žali plotai išliks „skaniose“ verslininkų apetitui teritorijose – vilties nedaug. Akademijos miestelis pačioje pakaunėje netrukus bus apdovanotas prekybos centru – penktu keliuose aplinkiniuose kvadratiniuose kilometruose. Spėkite, kokioje vietoje. Žaliuosiuose miestelio plaučiuose. Medžiai, žinoma, kris. O kitapus gatvės ką tik pasodinti jauni ąžuoliukai patys užtrokš nuo automobilių išmetamųjų dūmų.
Naujausi komentarai