Vis daugiau Kauno pramonės įmonių traukiasi iš rinkos, nes yra pasenusios technologiškai. Atėjo laikas, kai mūsų miestas turi apsispręsti, kuriuo keliu eiti, kad išliktų konkurencingas tarptautinėje erdvėje. Verslui talkinti kuriant naujus produktus pasirengę miesto aukštosios mokyklos. Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius Raimundas Šiaučiūnas ragina miesto verslą bendradarbiauti su mokslininkais, nes kol kas šias galimybes dažniau išnaudoja užsienio verslininkai.
– Ar sklandžiai, jūsų nuomone, bendradarbiauja Kauno mokslas ir verslas?
– Bendradarbiaujame su verslu, bet Kauno neišskirčiau. Kur kas daugiau KTU mokslininkai bendradarbiauja su įvairiomis užsienio įmonėmis, nes jos rodo iniciatyvą. Pavyzdžiui, sintetinės chemijos institutas yra sudaręs bendradarbiavimo sutarčių su skandinavų įmonėmis. Šios sutartys susijusios su naujų vaistų kūrimu. Informatikos fakultetas su vokiečių kompanijomis dirba mechaninių detalių projektavimo srityje. Tų darbų vertė – maždaug 1,5 mln. litų per metus. Su lietuviškomis kompanijomis turime maždaug 5,5 mln. vertės sutarčių, kurių esmė – mokslo tiriamieji darbai ir eksperimentinė plėtra. Be to, turime sutarčių dėl įvairių paslaugų, įmonės kreipiasi prašydamos atlikti tam tikrus tyrimus, bet ne sukurti naują produktą. Tokių darbų per metus atliekame už 1,5 mln. litų. Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, tai lašas jūroje. Tačiau Lietuvoje su įmonėmis sudarome sutarčių daugiau negu visi kiti universitetai kartu sudėjus.
– Ko gero, ir specializacija tokiems rodikliams turi reikšmės.
– Žinoma, Dailės akademija arba Muzikos akademija negali turėti tokių sutarčių, bet kai kurie kiti Lietuvos universitetai, kuriuose dėstomi fundamentalieji mokslai galėtų lygiai taip pat bendradarbiauti su pramone. Kita vertus, su verslu bendradarbiauti gali ne tik inžinerinių mokslų atstovai.
– Kokiose srityse Kauno mokslininkai ir įmonės galėtų glaudžiau bendradarbiauti? Ar mokslas turi ką pasiūlyti verslui?
– Žmonių, kurie gali pasiūlyti pramonei kažką naudingo, mažėja. Technologijos srities mokslininkų gretose daugelis yra perkopę 45 m. ribą arba pensinio amžiaus. Nežinia, kas pakeis juos, kai jie pasitrauks iš aktyvios veiklos, nes jaunų mokslininkų parengiama mažiau. Doktorantų skaičius Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje. Mažiau doktorantų turi tik Lenkija ir Latvija, gausiausiomis doktorantų gretomis gali pasigirti Suomija, Švedija ir Čekija. Doktorantų turime nedaug, nes jauni, gabūs žmonės nepragyvena iš doktoranto stipendijos, o su draugais susitikę pasijunta paskutiniais skurdukais.
– Kurios Kauno įmonės turėtų siekti bendradarbiavimo su KTU? Kurioms turėtumėte pasiūlyti kažką naudingo?
– Tos įmonės, kurios mąsto apie naujus produktus, kurias domina inovatyvių technologijų formos ir kurios dirba aukštųjų technologijų srityje. Pavyzdžiui, JAV aukštųjų technologijų pagrindu sukuriama apie 30 proc. šalies BVP, o ES – apie 15 proc. Lietuvoje šioje srityje dirba tik 2 proc. darbuotojų. Šie skaičiai rodo, kad Kauno ir visos Lietuvos įmonių poreikis bendradarbiauti su mokslu nėra didelis. Tam įtakos turi ir valstybės skiriamos lėšos tiriamajai veiklai – jos yra vienos menkiausių Europoje. Negalime nė iš tolo lygintis su Airija, Suomija ar Švedija, ten valstybė finansuoja kelis kartus daugiau tiriamųjų projektų. Pavyzdžiui, Suomijoje valstybė į privačių įmonių tyrimams skiria 280 mln. eurų per metus. Valstybė padeda firmoms kurti naujus produktus. Lietuvoje tokios praktikos nėra, todėl sunkiai diegiami nauji produktai. Įmonės perka senstelėjusias technologijas, kurios sukuria kur kas mažesnę pridėtinę vertę. Taisytina ir teisinė bazė. Neišspręsti intelektinės nuosavybės klausimai. Be to, Lietuvoje neleidžiama kurti vadinamųjų purpurinių įstaigų, kuriose atsakomybe ir pelnu dalijasi valstybė, mokslininkai ir verslininkai, o tai būtų didelė paskata visiems.
– Kaunas prieš porą dešimtmečių buvo šalies pramonės centras, vėliau daug įmonių uždaryta, nes jos paseno technologiškai. Į kokias sritis miestas turėtų šiandien orientuotis, kokią veiklą skatinti ir vystyti?
– Kaunas visada garsėjo stipriais elektronikos gaminiais, norėčiau, kad mieste atgimtų elektronikos pramonė, nes yra žmogiškųjų išteklių, šią sritį išmanančių specialistų. Be to, turime "Sanitą". Visame pasaulyje vaistų pramonė yra viena pelningiausių. Čia pat Kaune turime stiprų Cheminės technologijos fakultetą, kuriame sintetinamos vaistinės medžiagos. Šio fakulteto mokslininkai užmezgė ryšius su Kauno medicinos universitetu ir kartu planuoja kurti pažangių farmacinių technologijų centrą.
Mokslo ir verslo slėnis "Santaka" taip pat turėtų atverti naujų galimybių. Chemija ir farmacija galėtų būti Kauno skiriamasis ženklas. Visais laikais Kaunas pasižymėjo ir maisto pramone. Šalyje ši šaka sukuria apie 20 proc. apdirbamosios pramonės apimčių. Tiesa, liūdnesnės lengvosios pramonės, o tiksliau – tekstilės ir siuvimo, perspektyvos. Iš esmės perspektyvi prietaisų gamyba. Daug priklausys ir nuo Kauno laisvosios ekonominės zonos – kiek ir kokių įmonių ten įsikurs. Svarbiausia, kad būtų sukurta darbo vietų ir gausi pridėtinė vertė.
– Tarptautinė prekyba kiekvienai šaliai labai svarbus dalykas. Kokiais produktais Kaunas galėtų išsiskirti eksporto rinkose?
– Sunkus klausimas. Vargu ar gebėtume gaminti kažką visiškai išskirtinio. Kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad turėtume sutelkti dėmesį į lazerių gamybą, bet tai – labai siaura niša, užtikrinanti nedidelę rinką ir palyginti kuklų uždarbį. Išskirtine preke galėtų būti prietaisai, kurie būtų naudojami ne tik laboratorijose, bet ir plačiuosiuose vartojimo sluoksniuose. Perspektyvų turi ir lazeriniai spausdintuvai. Bet didžiausias viltis siečiau su elektronikos, farmacijos ir maisto pramone.
– Maždaug 50 proc. gabiausių šalies abiturientų tolesnes studijas renkasi užsienio aukštosiose mokyklose. Vėliau kai kurie mokslininkai lieka dirbti tuose universitetuose. Ar dedamos pastangos juos susigrąžinti, pritraukti į Lietuvos universitetus?
– Po truputį grįžta mokslininkai. Neseniai į Chemijos fakultetą po šešerių darbo metų Škotijoje grįžo viena mokslininkė. Užsienio universitetuose dirbantys mokslininkai taikosi prie žvėriškų darbo santykių. Ten sutartys sudaromos metams. Kasmet prieš Kalėdas mokslininkai nerimauja, ar bus pratęstos darbo sutartys. Geruose universitetuose konkurencija milžiniška. Dedame dideles pastangas, kad mokslininkai sugrįžtų. Planuojame įrengti pasaulinio lygio tyrimų laboratorijas. Dalis jaunų daktarų išvažiuoja ne dėl mažų atlyginimų, bet dėl galimybės dirbti tyrimų smaigalyje. Daugelis doktorantų išvažiuoja į stažuotes užsienio universitetuose ir kai pamato tokias galimybes, nebenori grįžti.
– Praėjusią savaitę Kaune vykusioje konferencijoje "Mokslas ir pramonė" mokslininkai premjerui ne kartą priekaištavo dėl menkų mokslo žmonių atlyginimų. Esą ir cecho viršininkas uždirba daugiau už docentą. Ar tikrai situacija tokia socialiai neteisinga?
– Ne tik cecho viršininkas, bet ir įmonės specialistai uždirba daugiau už docentą. Pinigai, kuriuos skiria valstybė, yra menki, situacija apverktina. Docento alga – 2,8 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Doktoranto stipendija neperkopia 1,2 tūkst. litų. Tiesa, mūsų universitetas pritraukia lėšų iš kitų šaltinių. Turime galimybę žmonėms mokėti papildomai, nes esame sudarę sutarčių su įmonėmis. Todėl kai kurie žmonės uždirba po antrą, trečią, o kartais ir po ketvirtą atlyginimą. Tačiau sandoriuose su įmonėmis dažniausiai dalyvauja patyrę mokslininkai. Jauni dar neturi įgiję pasitikėjimo, jie dažniausiai gyvena tik iš valstybės skirto atlyginimo.
Naujausi komentarai