Žalioji ramybė, kuri ne visiems prieinama
Miestai šiandien gyvena intensyviu ritmu: stiklinių pastatų atspindžiai, miesto kvapų ir garsų mišinys, automobilių ūžesys. Tokiame miesto šurmulyje žaliosios erdvės tampa tarsi ramybės intarpu miesto ritme – vieta, kurioje galima atsikvėpti, pabūti su savimi ar tiesiog sulėtinti tempą.
Tačiau parkas nėra vertingas vien dėl to, kad jis egzistuoja žemėlapyje. Svarbiausia, ar gyventojai iš tikrųjų gali jį pasiekti greitai ir patogiai. Kaip rodo naujas MRU Aplinkos valdymo laboratorijos tyrimas, ši sąlyga dažnai lieka neįgyvendinta.
Ką parodė MRU mokslininkų atlikta analizė?
Aplinkos valdymo laboratorijos komanda, vadovaujama prof. dr. P. Pereiros, išanalizavo, kaip miesto gyventojai realiai juda link žaliųjų erdvių: pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu ar automobiliu. Buvo įvertinta, ar gyventojai gali pasiekti parką per 5–10 min., atsižvelgiant į kasdienius barjerus: vienpusio eismo gatves, nutrūkstančius šaligatvius, laiptus, nesujungtas takų atkarpas, viešojo transporto stotelių vietas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad formaliai žaliosios erdvės miestuose atrodo prieinamos, tačiau realybėje jų pasiekiamumas dažnai yra prastesnis. Parkas gali būti visai netoli, bet norint į jį patekti gyventojams tenka daryti ilgesnį lankstą, įveikti nepatogų maršrutą arba rinktis nesaugų maršrutą. Ypač išryškėjo viešojo transporto problema – jis ne visada sudaro galimybes greitai pasiekti žaliąsias zonas, nors būtent nuo jo dažnai priklauso tų gyventojų, kurie neturi automobilio, galimybės mėgautis gamta.
Kodėl tai svarbu miestams?
MRU laboratorijos tyrimas suteikia savivaldybėms ir urbanistams konkrečius duomenis, kur miestas veikia taip, kaip turėtų, o kur stringa. Duomenimis grįsta metodika leidžia nustatyti, kurios miesto vietos yra „žalios tik popieriuje“, kur būtina gerinti pėsčiųjų ar dviračių infrastruktūrą, koreguoti viešojo transporto maršrutus ar planuoti naujas žaliąsias erdves.
Tai ypač svarbu kalbant apie socialinį teisingumą – miestas negali vadintis draugišku visiems, jei gamta pasiekiama tik daliai jo gyventojų.
Žalio miesto vizija: prieinamumas, o ne deklaracijos
Žaliosios erdvės mieste yra ne tik estetinis elementas, bet ir svarbi mūsų sveikatos, psichologinės gerovės ir bendruomeniškumo dalis. Tačiau jos vertingos tik tada, kai tampa natūralia kasdienybės dalimi.
MRU tyrimas, vadovaujamas prof. dr. P. Pereiros, primena, kad žalio miesto kokybę matuojame ne parkų skaičiumi, o tuo, ar žmonės gali juos pasiekti be kliūčių. Tai gali tapti atramos tašku miestams, siekiantiems kurti aplinką, kurioje gamta yra ne atitolusi, o integruota į mūsų kasdienybę.
Naujausi komentarai