Ir prasidės Naujieji gana įdomiais astronominiais reiškiniais. Pirmąjį 2018-ųjų mėnesį dangaus skliautą nušvies dvi pilnatys: sausio 2-osios naktį ir sausio 31-osios naktį. Tai vadinama „mėlynuoju mėnuliu“. Ir tik kas trečius, ketvirtus metus taip pasitaiko, nes mėnulio metai yra 11 parų trumpesni už saulės. Kitas 2018 m. mėnuo – vasaris – turės „juodąjį mėnulį“, apskritai bus be pilnaties. O kovas – vėl du „mėlynuosius“, kovo 2-osios ir 31-osios naktimis. Kadangi taip retokai būna, anglai net priežodį turi „Once in blue moon“; („Kai švies mėlynasis“, iš tikro tai nežinia kada). Mėnulio pilnaties spalva tada iš tiesų tai nesikeičia, – mėlynu būna tik ugnikalniui išsiveržus, kai į atmosferą yra išmetama daug mikrodalelių, sugeriančių matomos šviesos ilgesniąsias bangas.

O pavadintas jis  „mėlynuoju“ per tokį žurnalistinį nesusipratimą.  Kiekvieną metų sezoną paprastai būna po tris pilnatis; trečioji dažnai turi liaudišką pavadinimą: pavasario – gėlių, vasarą – derliaus, rudens – medžiotojų. O vienas prieškario kalendorius, skirtas Jungtinės Karalystės ūkininkams, kažkodėl ketvirtąją pilnatį pavadino mėlynąja. 1946 m. astronomas Jamesas Hughas Pruettas parašė straipsnį pavadinimu „Kartą per Mėlynąjį Mėnulį“, kuris pasirodė astronomijos mėgėjų leidinyje „Sky & Telescope“. Lengva ranka jis to leidinio išgalvotą pavadinimą panaudojo įvardinti antrajai per tą patį mėnesį Mėnulio pilnačiai. Šis įvardas prigijo ir  plačiai paplito, kai jį radijo laidoje 1980 m. panaudojo amerikietė mokslo žiniasklaidos žvaigždė Deborah Byrd.

Maža to, kad ateinantys metai prasidės dviem pilnatimis, iš jų antroji, sausio 31-osios, bus su pilnu mėnulio užtemimu. Tiesa, Lietuvoje tą reiškinį bus galima stebėti jau pasibaigus visiškam užtemimui, mėnulis patekės 16 val. ir 56 min. tik dalinai temdomas Žemės šešėlio. O užtemimo pabaiga – po penkiolikos minučių, kai mėnulis bus pakilęs virš pietryčių horizonto vos per vieną laipsnį.

Prakalbus apie astronominius reiškinius, reikia pažymėti, kad Saulės pilnų užtemimų 2018-aisiais  metais nebus, o dalinių – trys, bet Lietuvoje nematomi. O pirmasis iš jų įvyks vasario 15 d. Simboliška, kad Lietuvos nepriklausomybės atstatymo šimtmečio jubiliejaus išvakarėse.  Mat vienas anglų astronomas yra gražiai pasakęs: „Kai užtemsta Saulė, prašviesėja protas“. Tad palinkėkime politikams, kurie šiandien vairuoja Lietuvą, iš nepriklausomybės signatarų pavyzdžio semtis išminties ir drąsos, kad nukreipus mūsų valstybę reformomis į tiesų klestėjimo kelią.

Šios savaitės pabaigoje, šeštadienį į namus pasibels Trys karaliai. Jie šventinta kreida užrašo ant durų staktos tris kryželius ir savo vardų pirmąsias raides +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Iš tiesų tos raidės viduramžiais reikšdavo lotyniškos frazės „Telaimina Kristus šią buveinę“ pirmąsias raides. Palinkint, kad taip pažymimi namai būtų atviri visiems, kam reikia paguodos, paramos, užuojautos. Bažnyčios liturginiame apeigyne sausio 6-oji vadinama Viešpaties Apsireiškimu. Tądien prieš 2018 metų trys išminčiai, vedini Mesijo žvaigždės,  atėjo iš Rytų nusilenkti  ir įteikti dovanų – aukso, smilkalų, miros – Betliejuje gimusiam kūdikėliui Jėzui, pripažindami jį viso pasaulio Išganytoju. Europoje Trijų Karalių šventė žinoma nuo XII a., kai iš Milano į Kelną buvo perkeltos trijų  legendinių  išminčių relikvijos ir joms pagerbti pastatyta garsioji katedra. Nuo tada ir minėtieji vardai jiems buvo sugalvoti, ir karaliais įvardyti. Taigi šventė turi gilią istorinę atmintį.

O paženklinti namo angas – gal dar senesnė tradicija. Anksčiau tai darydavo pats namų šeimininkas saulei leidžiantis. Sakydavo, „krikštus deda“, kad piktosios dvasios vidun neįsismelktų. Liaudiškieji Trijų Karalių dienos papročiai nėra sudėtingi. Po kaimą vaikščiodavo trys jauni vyrai, užsidėję blizgučiais papuoštas karūnas, prisiklijavę linų pluošto ar avikailio barzdas. Vienas jų būtinai „juodaodis” – suodinais skruostais; o karalių  vedlys – Angelas, nešantis Betliejaus žvaigždę. Toji dažniausiai nupinta iš šiaudų, papuošta kokiais blizgančiais ar spalvotais popieriukais. Žvaigždės nešiojimo paprotys galėjo atsirasti ir iš to, kad saulėgrįžos šventę pažymint, po kaimą kitados būdavo nešiojamas saulės atvaizdas.    

Kartu  su šia diena baigiasi didžioji saulės sugrįžimo šventė. Truko ji lygiai dvylika dienų, o šviesaus paros laiko prisidėjo 16 minučių. Kaime sakydavo dieną pailgėjus per gaidžio žingsnį. Tokį žymų poslinkį žmonės senovėje susekdavo, tikėtina, stebėdami saulės tekos vietą horizonte, o gal ir įsidėmėtinus žvaigždynus. Štai žemaičiai Oriono juostos tris žvaigždes tebevadina Trimis Karaliais. Oriono žvaigždynas, lietuvių vadinamas Šienpjoviais, vakarais jau gerokai pakilęs virš horizonto. Gal iš čia ir tas gaidžio žingsnis... Pasidairykime po žiemišką dangaus skliautą, nes rytojaus, sausio 3-sios  naktį tikėtina matyti nemažai meteorų, vadinamų kvadrantidais. Juos stebėti būtų galima atskriejančius nuo Grįžulo Ratų pusės. Kad tik debesų šydas praplyštų...

Etnologo Liberto Klimkos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.