Kas pasaulyje įvyko 2015-aisiais? Kaip ir kasmet, netrūko įvykių. Tiesa, visų jų nepavyktų išvardyti, tačiau galima paminėti svarbiausius.

Pradėti galima nuo to, kad greta Lietuvos esančiose valstybėse šiais metais įvyko svarbūs rinkimai: Baltarusijos prezidentu perrinktas Aliaksandras Lukašenka, Latvijos prezidento poste Andrį Bėrzinį pakeitė Raimondas Vėjuonis, Lenkijoje į valdžią sugrįžo dešinieji, vedami Jarosławo Kaczyńskio. Tiesa, rinkimai Baltarusijoje ir Latvijoje didelių permainų neatneš, bet štai Lenkijoje J.Kaczyńskio šalininkai, regis, neketina sėdėti rankų sudėję. Skandalas dėl šalies Aukščiausiojo Teismo institucijos sulaukė daug kritikos tiek Lenkijoje, tiek už jos ribų.

Revoliucijos kyla, bet ir baigiasi – tai parodė Graikijos pavyzdys. Bandydama ultimatumais derėtis su tarptautiniais kreditoriais, partija "Syriza" vos neprivedė Atėnų prie pasitraukimo iš euro zonos. Galiausiai premjeras Alexis Tsipras nuleido rankas – jis sutiko net su griežtesniu taupymo paketu nei prieš maištą. Tačiau Graikija – maža valstybė, jos svoris menkas. Bet parlamento rinkimai Ispanijoje ir regionų rinkimai Prancūzijoje leidžia manyti, kad šiose šalyse galima tikėtis pokyčių. Štai, Ispanijoje sužibėjo kairioji "Podemos" partija, o Prancūzijos regionų rinkimuose visai neblogai pasirodė Nacionalinis Frontas (NF).

Su NF populiarumo augimu neabejotinai yra susiję šiais metais Prancūziją drebinę teroristiniai išpuoliai: metų pradžioje populiaraus satyrinio leidinio "Charlie Hebdo" redakcijoje, o rudenį – Paryžiaus kavinėse ir koncertų salėje.

Po šių įvykių Prancūzija suaktyvino veiksmus prieš vadinamąją "Islamo valstybę". Kiek anksčiau prie kovos su IS prisijungė Rusija. Taigi, ramybė Sirijoje įsivyraus dar negreitai. O tai, tikėtina, skatins dar daugiau Sirijos (ir ne tik Sirijos) gyventojų veržtis į Europą, nors Senąjį žemyną drasko vidiniai prieštaravimai dėl migrantų.