Nereikia taip pykti, ponia Nijole Pereiti į pagrindinį turinį

Nereikia taip pykti, ponia Nijole

2015-11-09 03:00
Saulius Pocius
Saulius Pocius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kai tik pirmadienis, tai ir skandalas. Taip paskaitę šią rubriką mano kai kurie dienraščio skaitytojai su ponia Nijole priešaky. Kartais tos pirmadieninės mintys taip išdilgina, kad būtinai prireikia skambinti į redakciją ir išdėti tą autorių į keturkojų dienas.

Šįsyk ponia Nijolė koneveikė ne dėl nuvainikuotų Lietuvos poetų, o pagąsdino, kad "Žvilgsnių" autorius mirs. Paskui vidury sakinio mandagiai tėškė ragelį. Matyt, suvokė, kad tokie pokalbiai brangiai kainuoja.

Kam taip nervintis, ponia Nijole? Juk kalba čia ne apie poeziją, Vėlines ar daktarišką dešrą. Kalba čia buvo ir bus apie niekšus, pusgalvius, vidutinybes ir prisitaikėlius. Apie tuos, kurie eina sykiu su minia ir bliauna tai, ką jiems liepia: "Valio, draugai!"

Kažkada tokie konformistai – "kūrybinės inteligentijos atstovai" bolševikams atidavė šalį ir pripratino tautą prie sovietinės kultūros, sulipdytos iš proletarinių muzikos, prozos ir poezijos protezų. Visa tai mums buvo suguldyta į smegenis taip, kad seniai tapome savo nuomonės neturinčių zombių minia – beveide tarybine liaudimi, kuri bet kokią įmantresnę įžvalgą prilygina nusikaltimui.

Iš tų laikų liko ir tas geležinis įsitikinimas, kad 50 metų valdiškame radijuje zulinamos B.Gorbulskio dainos – gražiausios, o V.Montvilos poezija – genialiausia. Tačiau labai retam į galvą ateina mintis, kad B.Gorbulskį galima gerbti ne už dainas, o, pavyzdžiui, už tai, kad jis dar sovietmečiu su latviu R.Paulu gatvėje išgėrė dėžę vyno. Tai buvo laisvų žmonių poelgis nelaisvoje valstybėje. Ar toks vertinimas irgi vertas bauginimo mirtimi?

Kažkada TV laidoje A.Šliogeris pasakė: "Jei man pasiūlytų rinktis tėvynę arba R.Gavelį, aš rinkčiausi R.Gavelį". Skamba drastiškai, tačiau tik idiotas galėtų manyti, kad geriausias visų laikų Lietuvos filosofas yra tėvynės išdavikas.

Taigi tie pirmadieniai nėra jau tokie baisūs. Ypač jei imi į pasaulį žvelgti ne kolektyviniu sovietinio mąstymo įskiepiu, bet nuosavomis akimis. O ir normalioje valstybėje nieko negali būti svarbesnio už neadaptuotą mintį ir saviraiškos laisvę.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra