Baltarusijos valdžia pasistengė parlamentą rinkusiems tautiečiams surengti šventę: rinkimų apylinkėse sekmadienį grojo muzika, buvo parduodami pigūs pyragėliai ir kitokie skanėstai.

Brūkštelėjau pažįstamai baltarusei žurnalistei, paklausiau, kokie įspūdžiai. Ji atsakė anekdotu: „Mūsų šalyje rinkimai primena nuotakos pagrobimą. Visi žino, kad išpirks, bet, žinote, – papročiai, tradicijos…“

Jos dukra dirbo stebėtoja vienoje rinkimų apylinkėje ir suskaičiavo 400 rinkėjų, o galiausiai paaiškėjo, kad jų atėjo dvigubai daugiau. Balsų skaičiavimas vyko tris minutes. Komisijos pirmininkė pakėlė kiekvieną balsų krūvelę ir paskelbė rezultatus.

Tą pačią dieną teko pasiklausyti žinomo amerikiečio politologo, kalbėjusio apie JAV prezidento rinkimus. Jis tikino, kad tiek Jungtinėse Valstijose, tiek visose kitose šalyse svarbiausias klausimas per rinkimus yra darbo vietos, o visa kita – antraeiliai dalykai.

Atidarau Baltarusijos nacionalinio statistikos komiteto tinklalapį ir netikiu savo akimis – rugpjūtį ir tris ankstesnius šių metų mėnesius nedarbas šalyje tesiekė 0,6 proc. Net jeigu oficialus skaičius šešetą kartų skiriasi nuo realaus, kaip teigia Pasaulio banko ekspertai, rodiklis vis tiek atrodo įspūdingai tokiu metu, kai visame pasaulyje nedarbas rekordinis.

Klausiu baltarusės – jeigu nedarbo problemos jūsų šalyje nėra, kokios ekonomikos problemos buvo gvildenamos per rinkimus?

„Kažką prezidentas prieš rinkimus žadėjo, kad 2013-iaisiais vidutinis atlyginimas sieks 600 dolerių (1600 litų). Bet bendra ekonomikos situacija neteikia jokių vilčių, kad tai įmanoma. Atvirai pasakius, visi numojo ranka į šiuos rinkimus. Jau seniai priprato, kad tikėti pažadais beprasmiška“, – sakė kolegė.

Atsisveikindamas palinkėjau neprarasti vilties ir ieškoti alternatyvų. Visgi Baltarusijos opozicija irgi pasielgė nesąžiningai savo rinkėjų atžvilgiu, atsiimdama kandidatus ir boikotuodama rinkimus, o kaip alternatyvą pasiūlydama nuvykti pažvejoti arba pagrybauti.