Šiam kriziniam Seimui užteko vos dvejų metų, kad nuveiktų tiek, jog likusius dvejus metus galėtų ir nebedirbti.

Pasiekęs pusiaukelę 2008–2012 m. šaukimo Seimas prisidirbo tiek, kad vargu ar kas nors jį perspjaus. Šis Seimas tapo pirmasis, savo pirmininku išsirinkęs jokios politinės patirties neturintį pramogų verslo veikėją, kurio karjerą greitai užbaigė įtarimai palaikius ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovu. Šis Seimas taip pat tapo pirmasis, apkaltos būdu pašalinusiu iš savo gretų parlamentarą Liną Karalių. Taip pat šis Seimas nepajėgė iš tautos atstovybės išvaryti šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir priesaiką sulaužiusio kito parlamentaro Aleksandro Sacharuko.

Šitas Seimas įsimins tuo, kad stipri valdančioji dauguma gana greitai tapo valdančiąja mažuma, o dabar vėl baigia išaugti iki daugumos. Šiam Seimui atrodo normalu net nesvarstyti vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės atsistatydinimo pareiškimo ir prievarta palikti ją dirbti. Pagaliau šis Seimas, vos apšilęs kojas, per vieną naktį taip sudarkė mokesčių sistemą, kad iki šiol nespėjo užkamšyti visų joje išmuštų skylių. Tikras, nepralenkiamas precedentais Seimas.

Simboliška, kad būtent per Seimo mediumą buvo įregistruotas nutarimo projektas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Opozicinės Darbo partijos frakcijos iniciatyva įregistruotame nutarimo projekte siūloma paleisti šį Seimą ir pirmalaikius rinkimus rengti vasario 13 d. Labai gera iniciatyva, bet dar geresnis Darbo partijos viešųjų ryšių žingsnis, nes ši politinė jėga nemažai prisidėjo prie to, kad pritrūktų balsų išvaryti A.Sacharuką iš Seimo.

Siūlydama priešlaikinius rinkimus Darbo partijos frakcija žaidžia nepralaimimą žaidimą – bando įtikti visiškai neįgaliu Seimu nusivylusiai visuomenei ir kartu žino, kad gali nesiieškoti naujų darbo vietų, nes daugumos parlamentarų noras patogiai, sočiai, nepersidirbant gyventi įveiks tikras ar tariamas moralines kančias ar sąžinės priekaištus dėl nepadarytų darbų, neištaisytų klaidų ar neteisingų sprendimų.

Pirmalaikių Seimo rinkimų idėją parėmė tik 50 parlamentarų, taigi net ne visi opozicinių frakcijų nariai. Iš valdančiųjų savo parašus padėjo tik trys. Pagal Konstituciją pirmalaikiai parlamento rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai – 85 – Seimo narių.

Vargu, ar šiandien, kai nutarimo projektas bus pateiktas Seimui, tokių bus daugiau nei 50. Valdantieji, ypač liberalios koalicijos partijos, puikiai suvokia, kad priešlaikiniai rinkimai jiems reikštų postų praradimą, todėl darys viską, kad vardan tos Lietuvos valdytų ir likusius dvejus metus. Opozicinės partijos irgi puikiai supranta, kuo rizikuoja. Kitų metų biudžetas dar nepatvirtintas, šalies ekonomikos būklė – sudėtinga, o įpykusių ir nusivylusių rinkėjų nuotaikos – neprognozuojamos.

Šiandien jie per rinkimus į Seimą tarsi labiausiai remtų opoziciją – socialdemokratus, Darbo partiją bei partiją Tvarka ir teisingumas, o po mėnesio, žiūrėk, ims ir persigalvos. Be to, priešlaikiniai rinkimai reiškia, kad nemažai opozicijai priklausančių parlamentarų gali ir nebesugrįžti į parlamento rūmus, todėl dauguma jų neturi jokio noro rizikuoti.