Bet būtų labai sunku patikėti, kad ne tokia didelė demokratinė Vakarų Europa, būdama beveik dešimt kartų mažesnė už vieną gigantišką Rusiją, kurios sienų apimtis siekia tūkstančius kilometrų, gali supti iš visų pusių tą gigantą ir kelti karinę grėsmę.

Juo labiau kad iš NATO šalių tik mažytės trys Baltijos valstybės yra artimoje zonoje su Rusija. Reikia turėti įkyrią vaizduotę, kad šiuo atveju įžiūrėtume Baltijos valstybių keliamą pavojų Rusijai.

Čia veikiau veikia tos šalies propagandininkų naudojamas metodas "kai pats muša, pats rėkia".

Kremliaus politikos veikėjai yra smarkiai veikiami buvusio ir esamo rusiško didžiavalstybinio šovinizmo. Jie nenori būti lygūs su mažesniais, bet padoriai gyvenančiais kaimynais. Jų nevilioja ir sambūvis su demokratiniu pasauliu.

Nors, rodos, taikus sugyvenimas be vaidų ir sankcijų ir pačiai Rusijai duotų tik pliusus.

Dabar štai Kremlius aiškina, kad Rusija gali savo teritorijoje dislokuoti savo kariuomenės kontingentus kur nori, o jos gerokai mažesnė kaimynė Ukraina jau pagal Kremliaus strategus to daryti negali, turi atsiklausti Kremliaus.