Energetikai parodė, kas tai yra šiuolaikiniai gyvenimo tempai. Šitie ponuliai už valdiškus pinigus pirko, regis, viską iš eilės: pradedant ypač retu šampanu, sporto klubų abonementais, pilateso (raumenų stiprinimo) treniruotėmis ir baigiant smėliu pirtelei bei motoroleriu.

Kokio velnio elektros valdininkams prireikė dar ir šito dviračio daikto? Nudistiniams pasivažinėjimams pirties teritorijoje?

Vis dėlto tenka pripažinti, kad ištaškyti šimtus milijonų litų išties būtini specialūs sugebėjimai. Ar ne tokių gudrybių energetikų buhalteriai mokėsi komandiruotėje Kvala Lumpūre? Žavus gyvenimas, kai nereikia galvoti, kaip uždirbti, o tenka nuolat laužyti galvą, kaip išleisti.

Tiesa, vienu metu elektrikų elitas savo suktas galveles išties laužė. Bet, matyt, neilgai: dar 2010 metais įtraukė savo modernių išlaidų planą į elektros tarifą ir elektrą pabrangino iš karto 10 centų – iki 45 už kilovatvalandę. Juk vis tiek tauta pirks, nes čia ne turgus, čia ne vieta derėtis. Mokėk, paprastas žmogau, nes kitaip ateis antstoliai. Energetikų mums deleguota prievolė, beje, vadinama ypač įmantriai – viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis (VIAP). Juk geri darbai turi būti solidžiai apibendrinti.

Taigi jau aišku, kad už 10 centų savo sielą, sąžinę ir protą velniui pardavę energetikos aborigenai smagiai ištaškė 400 milijonų, kuriuos iš savo kišenės sumokėjome mes visi.

Kas toliau? Premjeras piktinasi ir žada skųsti prokurorams, parlamentinės Energetikos komisijos pirmininkas nuoširdžiai stebisi. Kalti buvusieji. Tik ar ne rinkimų čia vežimas atrieda, atidunda?

Galima jau šiandien lažintis, kad nieko iš šio egzaltuoto triukšmo nebus, juk pagaliau ne vištą tie ponai vogė. Viskas aprims, ir vėl įsivyraus taika. Marijos žemėje kitaip nebūna.