Į šio teksto pavadinime užduodamą klausimą teigiamai atsakytų nebent vadinamųjų galvų medžiotojų (angl. – head hunting, aukštos kvalifikacijos specialistų paieška ir perviliojimas) taikiniai. Tačiau pažvelgus atidžiau tenka pripažinti, kad socialiniai tinklai tikrai daro įtaką karjeros vystymuisi, ir ta įtaka tik stiprėja.

Virtualios darbo paieškos

Įdarbinimas per pažintis yra visiems žinomas reiškinys. Tačiau nereikia skubėti to vertinti neigiamai. Nepritariu įdarbinimui tik dėl giminystės ar kito artimo ryšio, bet suprantu darbdavių teikiamą pirmenybę žinomam asmeniui, kai jo kompetencija atitinka reikalavimus ieškomam darbuotojui. Tada pažintis tampa tiesiog svaria rekomendacija.

Deja, pažįstamų būrys nebūna pakankamai didelis, kad, remiantis tokiomis rekomendacijomis, būtų galima įdarbinti kiekvieną specialistą. Darbdaviui darbuotojų atranka yra investicija, siejama su tam tikra rizika, todėl darbdaviai taiko visus galimus rizikos mažinimo būdus. Išrūšiavus keletą tūkstančių gautų gyvenimo aprašymų dažnai tinkamų vis tiek lieka per daug, kad kandidatų atranka, pasinaudojant asmeniniais pokalbiais, būtų efektyvi. Tuomet darbdavys akimis permeta tai, ką apie jus žino „Google“ ar kita paieškos sistema. O tai dažniausiai yra jūsų socialinių tinklų profiliai. Nepavyko aptikti analogiško tyrimo Lietuvoje, bet JAV dar 2009-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad net 45 proc. darbdavių ieško kandidatų profilių socialiniuose tinkluose ir taip susidaro pirmąjį įspūdį.

Neaptarinėsiu konkrečių pavyzdžių, taip pat neteiksiu aiškių rekomendacijų. Įvairių kuriozinių situacijų ir daugiau informacijos galima rasti Matthew Fraserio bei Soumitros Duttos knygoje „Mano virtualieji aš. Kaip socialiniai tinklai keičia gyvenimą, darbą ir pasaulį“. Noriu tik priminti, kad verta apsvarstyti savo profilio privatumo parinktis, nes ten apie jus pateikiama informacija anaiptol ne visada suteikia pranašumų ieškant darbo.

Kita medalio pusė

Jau turintiems darbą taip pat nederėtų atsainiai žiūrėti į savo socialinių tinklų profilius. Vertėtų prisiminti, kad ten nurodydami savo darbdavį jūs tampate jo įvaizdžio dalimi. Todėl darbdavys turi teisę iš jūsų reikalauti atitinkamo elgesio, o nepaisant šio reikalavimo jūsų karjeros galimybės stipriai sumenksta.

Socialiniuose tinkluose darbdavys gali numatyti ir jūsų nelojalumą. Jei atvirai skelbiate norą gauti darbo pasiūlymų, darbdavys tai gali vertinti neigiamai. Prieš darant tokius žingsnius vertėtų įsitikinti, kad darbdavys tam neprieštarauja, arba atitinkamai pasirinkti socialinio tinklo privatumo nustatymus, kad ši informacija darbdavio nepasiektų. Taigi prieš suteikiant savo vadovui draugo statusą socialiniame tinkle reikėtų susimąstyti apie tokios draugystės perspektyvas.

Jei socialiniai tinklai yra dalis jūsų darbo, reikėtų apsvarstyti dar vieną aspektą. Jūs privalote atskirti savo asmeninę komunikaciją nuo profesinės. Kilus konfliktui ar jums tiesiog paliekant esamą darbo vietą darbdavys turi teisę reikalauti, kad jūsų turimi kontaktai socialiniame tinkle liktų darbdaviui. Tam precedentą sukūrė Anglijos teismas, nurodydamas „LinkedIn“ tinklo vartotojui perduoti darbo metu sukurtą profesinių kontaktų bazę buvusiam darbdaviui. Lietuvos teisinė bazė taip pat leidžia darbdaviui užsitikrinti, kad darbo metu sukaupti kontaktai taptų jo nuosavybe.

Ne tik darbo paieškoms

Negalima teigti, kad socialiniai tinklai svarbūs tik darbdavio ir darbuotojo santykių sėkmei. Daug platesnės jų panaudojimo galimybės yra kuriant verslo kontaktų tinklus (angl. – business networking, kontaktų palaikymas profesionaliu lygmeniu). Prisiminkite, kiek įtakos turėjo jūsų artimųjų rekomendacija pastarąjį kartą jums įsigyjant buitinę techniką ar kokį kitą brangesnį pirkinį. Lygiai taip pat ir versle ieškant tiekėjo, pirkėjo ar partnerio mieliau pasirenkami pažįstami ar pažįstamų pažįstami asmenys.

Taigi buvimas verslo kontaktų tinkle įmonei ne tik sumažina riziką, bet ir atveria galimybes gauti užsakymą. O individualus darbuotojo dalyvavimas tokiame tinkle taip pat gali atnešti naudos ne tik įmonei, bet ir pačiam darbuotojui. Tarkime, jei darbuotojas, pasinaudodamas savo tinklu, gaus pelningą užsakymą ar susitars su patraukliu tiekėju, jis tikriausiai bus atitinkamai įvertintas darbdavio.

Švietimo stoka

Manau, kad socialinių tinklų įtaka gyvenimo raidai apskritai yra nuvertinama ir todėl sugebėjimas deramai elgtis socialiniuose tinkluose nėra ugdomas kaip bendroji kompetencija dar mokykloje. „Google“ vadovas Ericas Schmidtas pusiau juokais, pusiau rimtai yra pasakęs, kad visiems turėtų būti leista pasikeisti tapatybę ir pradėti gyvenimą iš naujo sulaukus 21-ų.

Iš tikrųjų paauglystės laikotarpiu į socialinius tinklus keliama informacija, dažnai ne visai atitinkanti etiško elgesio reikalavimus, vėliau gali daryti nemenką įtaką ir siekiant asmeninės karjeros, ir tapus viešuoju asmeniu.

Tačiau ir teigiamos socialinių tinklų ypatybės, galinčios atverti gerokai didesnes perspektyvas, nėra eskaluojamos pakankamai. Toks švietimas aukštosiose mokyklose turėtų būti privalomas bent jau socialinius mokslus kremtantiems studentams. Juolab kad aukštosios mokyklos yra puiki terpė užmegzti pirmuosius profesinius kontaktus.

Nors daugelyje aukštųjų mokyklų rengiamos karjeros dienos, veikia alumnų klubai ir organizuojami kitokie renginiai, kuriuose yra galimybių praplėsti savo kontaktus, bet studentams trūksta įgūdžių, priemonių ir kontaktų svarbos suvokimo.

Kaip gerosios praktikos pavyzdį iš savo asmeninės patirties galiu pateikti ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, kuris, be visoms aukštosioms mokykloms bendrų vertybių, akcentuoja ir pažinčių tinklo kūrimo svarbą.

Būtent galimybė susipažinti su veikliais ir (turint omenyje studijų kainą) motyvuotais žmonėmis studijų metu yra viena iš priežasčių, kodėl pasirenkamas šis, o ne kitas universitetas. Norėdamas pateisinti tokius studentų lūkesčius, universitetas, jo atstovų teigimu, jau nuo pat pirmo kurso skatina įvairias užduotis ir projektus atlikti skirtingose grupelėse, taip palengvinant ryšių mezgimą. Galimybė tapti įvairių klubų nariu ar dalyvauti renginiuose taip pat prie to prisideda.

ISM universitetas taip pat turi atskirą absolventų socialinį tinklą. Pasak universiteto atstovų, šio tinklo tikslas yra vienyti ISM absolventus ir suteikti galimybę kiekvienam dalytis savo pasiekimais, ryšiais, idėjomis, klausti ar siūlyti patarimą. Tai gali būti įkvėpimo šaltinis ar net naujos partnerystės pradžia. Man belieka pritarti šioms mintims ir tikėtis, kad ryšių mezgimas ir palaikymas taps jei ne oficialiuose teisės aktuose įtvirtintu reikalavimu aukštosioms mokykloms, tai bet jų garbės reikalu.