Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė neturėtų drastiškai keisti dabartinės šalies ekonominės ir finansų politikos, tačiau gali imtis veiksmų, gerinančių smulkiojo ir vidutinio verslo padėtį bei ekonominius ryšius su Rytų valstybėmis, teigia analitikai.

Perversmų nebus

"Labai džiugu, kad rinkimai baigėsi jau po pirmojo rato, nes rinkimų kampanija trukdo priimti ryžtingus sprendimus. Tikiuosi, kad D.Grybauskaitė maksimaliai suaktyvins kliūčių verslui šalinimą, kuo greičiau inicijuos įstatyminius aktus, pavyzdžiui, dėl lengvesnio smulkiųjų įmonių steigimo, kas padėtų sumažinti nedarbą", – BNS sakė "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

"Danske Bank" vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė prognozavo, kad taupymu ir griežtu biudžeto išlaidų kontroliavimu paremta dabartinės Vyriausybės politika po prezidento rinkimų iš esmės neturėtų keistis.

"Jokių perversmų nesitikiu – finansų stabilumas yra pagrindinis tikslas ir manau, kad D.Grybauskaitė tai puikiai supranta ir tam pritaria", – BNS sakė V.Klyvienė.

Skatins reformas

Ekonomikos analitikas Raimondas Kuodis mano, kad Lietuvai gerai turėti prezidentą, kuris yra ekonomistas, nes didžioji dalis bet kurioje valstybėje sprendžiamų klausimų yra socialinio ekonominio pobūdžio.

"Per ekonominį sunkmetį valstybės vadovas, turintis ekonominio valdymo patirtį, yra geras dalykas. Taip pat galima tikėtis, kad prezidentė D.Grybauskaitė bus aktyvi siūlydama reformas, o ne tik vetuodama įstatymus ir taip taisydama Seimo klaidas", – BNS sakė R.Kuodis.

R.Rudzkis teigė iš D.Grybauskaitė laukiantis operatyvaus reagavimo į besikeičiančią padėtį krizės sąlygomis, to, anot analitiko, trūksta dabartinei Vyriausybei. Jis prognozavo, kad pirmų sprendimų verslui ir gyventojams jau galima tikėtis po mėnesio nuo inauguracijos, tačiau greito poveikio tai neduos.

"Reikia kaip galima greičiau inicijuoti įstatyminius aktus, kurie šalintų kliūtis smulkiajam verslui. Tikiuosi, jog išrinkus D.Grybauskaitę normalizuosis santykiai Rytuose ir tai palengvins Lietuvos verslo plėtrą į Rytus, nes manau, kad Rytų rinkos atsigaus greičiau nei Vakarų", – tvirtino R.Rudzkis.

SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas atsargiai vertino D.Grybauskaitės galimybes pagerinti ekonominius ryšius su Rytų valstybėmis, nes, anot jo, iš išrinktosios prezidentės kalbų galima spręsti, jog jos stiprioji pusė yra Vakarai.

Keisis užsienio politika

D.Grybauskaitė Lietuvos užsienio politiką žada daugiau orientuoti į Vakarų Europą.

"Norėčiau matyti plačiau pasklidusią mūsų interesų sklaidą – turiu galvoje ypač Vakarų Europoje. Labai norėčiau matyti, kad šalis ne tik sugeba bendrauti ir būti naudinga ir protinga Rytuose, bet taip pat būti protinga ir naudinga Vakaruose", – vakar sakė išrinktoji prezidentė.

BNS kalbinti politikos ekspertai prognozuoja, kad D.Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu Lietuvos užsienio politika gali nuo Rytų daugiau pakrypti į Vakarus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Tomo Janeliūno nuomone, vienas svarbiausių pokyčių būtų balanso paieška: daugiau dėmesio tektų ne tik Rytų Europos šalims – Gruzijai, Ukrainai, Moldovai, bet ir didžiosioms ES valstybėms.

"Ji siektų, kad jos idėjos būtų palaikytos Vakarų Europos sostinėse, ir tada žiūrėtų, kiek įmanoma įgyvendinti eurointegraciją ir kitus tikslus", – BNS sakė T.Janeliūnas.

Panašios nuomonės yra ir Rytų geopolitikos studijų centro direktorius Laurynas Kasčiūnas.

"Yra ženklų, kurie rodytų, kad Lietuva daugiau dėmesio gali skirti gilesnei integracijai į ES, o ne visapusiškai ES plėtrai į Rytus", – sakė L.Kasčiūnas.

Primins pirmąjį V.Adamkų

Vidaus politikoje D.Grybauskaitei bus daug sunkiau inicijuoti pokyčius, nes viską reikės derinti su valdančiąja dauguma.

Lrt.lt kalbinto politologo Mindaugo Jurkyno manymu, D.Grybauskaitės valdymas turės panašumų su pirmąja Valdo Adamkaus kadencija.

"Kadangi tai bus nauja prezidentė, turinti didelę paramą ir didelių lūkesčių iš rinkėjų, manau, kad stengsis būti aktyvi. O kaip tas aktyvumas pasireikš bendraujant su parlamento dauguma ir premjeru – žiūrėsime. Ar bus einama į kompromisų ieškojimą, ar į tam tikrą kategorišką savo tikslų siekimą, parodys laikas", – sakė pašnekovas.

M.Jurkynas pabrėžė neabejojantis, kad išrinktoji prezidentė bus aktyvi.

Politologės Lidijos Šabajevaitės nuomone, kaip keisis prezidentūros kryptis, priklausys nuo pačios D.Grybauskaitės ir komandos, kurią ji pasirinks.

"Apie kryptį galima spręsti iš to, ką ji kalba. Ji sako, kad rinks profesionalų komandą, bet, kita vertus, visiškai nekreipti dėmesio ir būti nepriklausomam nuo Seimo daugumos, tuo pačiu ir Vyriausybės, nė vienam prezidentui neįmanoma", – lr.lt pabrėžė politologė.

Anot jos, naujoji šalies vadovė galėtų pasinaudoti galimybe leisti dekretus. "Būtų gerai, jeigu ji bus kur kas aktyvesnė, negu buvęs prezidentas, bet Seimas juk turi daugybę galimybių savo nuomonę pareikšti, nesutikti su prezidentės nuomone. Ne taip jau lengva viską suderinti. Be to, jau ji pati po truputėlį akcentuoja, kad nekonfrontuos, o stengsis ieškoti kompromisų", – sakė L.Šabajevaitė.

Žiūrės tik į Vakarus

Lietuvos prezidento rinkimuose pergalę iškovojusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė žiūrės tik į Vakarus, vakar rašė įtakingas Lenkijos dienraštis "Rzeczpospolita".

Laikraštis D.Grybauskaitę pavadino geležine dama, beveik visą savo gyvenimą dirbančia su finansais.

"Rzeczpospolita" teigimu, D.Grybauskaitės pergalė rinkimuose reiškia posūkį užsienio politikoje ir paties prezidento įvaizdžio pokytį. Pirmiausia naujoji šalies vadovė imsis ekonomikos, mokesčių politikos, ES fondų, kovos su krize – viso to, su kuo nesiejamas dabartinis Lietuvos vadovas Valdas Adamkus. Anot dienraščio, dabartinį Prezidentą su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczyńskiu siejo vykdoma Rytų politika.

D.Grybauskaitė, dienraščio "Rzeczpospolita" teigimu, pasuks kitu keliu ir stengsis, kad Lietuva atsikratytų rusofobiško kovotojo įvaizdžio, nelabai jaudinsis dėl buvusių SSRS respublikų likimo, o ieškos bičiulių Vakarų Europoje.

Dienraščio nuomone, gerų permainų gali tikėtis ir Lietuvos lenkai. D.Grybauskaitė nėra tos kartos, kuri buvo auklėjama antilenkiškų istorijos vadovėlių, atstovė, o padirbusi keletą metų Briuselyje kiek kitaip žiūri į mažumų problemas nei daugelis lietuvių politikų, pirmadienį rašė "Rzeczpospolita".