Nevertinti to, kas šalia. Deklaruoti patriotiškumą, bet elgtis atvirkščiai. Įprasta pozicija Lietuvoje. Samdyti trenerius iš užsienio, kai šalia rikiuojasi būrys kvalifikuotų vietinių, ilgą laiką buvo skiriamasis kai kurių Lietuvos krepšinio klubų bruožas. Nors dauguma šią tendenciją seniai pakeitė, Vilniaus "Lietuvos ryto" komanda pranašais iš užsienio tikėjo ypatingai.

Ekipa, kasmet surenkanti solidų biudžetą, vien per šį penkmetį trenerius keitė kone tuziną kartų. Ir kas tik nestovėjo prie Lietuvos vicečempionų vairo! Kroatas Draženas Anzulovičius, latvis Robertas Štelmaheris, serbas Aleksandras Trifunovičius, jo tėvynainis Aleksandras Džikičius, vokietis Dirkas Bauermannas, dar vienas kroatas Aleksandras Petrovičius, argentinietis Marcelo Nicola. Ir visas šis čigoniškai margas būrys Lietuvos sostinėje spėjo pasidarbuoti nuo 2010-ųjų!

O juk anksčiau dar buvo ir specialistas iš Izraelio, du – iš Slovėnijos, du – iš Serbijos ir t.t. Tačiau vos keli jų ištempė bent vieną sezoną ir  nė iš tolo neprilygo Rimo Kurtinaičio pasiekimams. Kaunietis, tada dar tik pradėjęs savo įspūdingą trenerio karjerą, Vilniaus klubą pakėlė į pačią Europos taurės turnyro viršūnę, nuvedė iki LKL aukso žiedų. Tačiau net ir tai jam negarantavo klubo vadovų palankumo. "Rasime geresnių", – pareiškė vilniečiai.

R.Kurtinaitis išėjo. Ir labai toli – iki pat Europos krepšinio elito. O sostinės ekipai prasidėjo trofėjų sausra, besitęsianti iki šiol. Ir jokie pergalių šaukliai iš užjūrio jos nenumalšino. Kaip ir daug žadėjęs, bet ne ką tenuveikęs M.Nicola. Tuo tarpu į bedugnę besiritančio klubo savigarbą ir vėl atgaivino kaunietis. A.Sabonio krepšinio mokyklos ilgametis treneris Aurimas Jasilionis užvakar ėmė ir nukovė vieną Europos taurės favoritų. Tad ar vertėjo Vilniaus strategams tiek metų blaškytis, kad įsitikintų, jog arčiau kūno ne svetimi, o savi marškiniai.