Siekiant objektyvumo, teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Vaiva Mašidlauskienė siūlo pirmiausia atidžiau pažvelgti į faktus: kaip šios sankcijos atsirado, kas būtent jomis ribojama, kokį vaidmenį čia atlieka Lietuva ir kas dar laukia ateityje.
Pasiruošimui laiko buvo
ES mastu pritaikytos sankcijos Rusijai – toli gražu ne naujiena. Dar 2014 m. liepos 31 d. ES Taryba priėmė Reglamentą 833/2014 „dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“. Tiesa, pradinėje reglamento versijoje ribojamųjų priemonių buvo kur kas mažiau ir jos iš esmės koncentravosi į dvejopos paskirties prekių ir vertybinių popierių ribojimus, – primena V.Mašidlauskienė.
Dabar daug dėmesio sulaukusios prekių tranzito į Kaliningradą sankcijos buvo įvestos 2022 m. kovo 16 d., priėmus ketvirtąjį sankcijų paketą. Jame nustatytas ribojimas vežti rusiškus geležies ir plieno produktus: į ES tiesiogiai ar netiesiogiai draudžiama importuoti tam tikrus geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktus, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jie yra eksportuoti iš Rusijos. Taip pat – tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti minėtus produktus.
Šis draudimas, priešingai nuo daugelio kitų ribojimų tam tikrų prekių atžvilgiu, kalba apie vežimą apskritai ir nesiriboja vien importo ar eksporto procedūromis.
Draudimas galioja ir minėtiems, Rusijoje pagamintiems ar iš jos eksportuojamiems produktams vežti iš Rusijos į bet kurią kitą šalį. Galiausiai, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti su nurodytais draudimais susijusią techninę pagalbą, draudimo, perdraudimo ir tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones.
Pirmiausia pažymėtina, kad šis draudimas, priešingai nuo daugelio kitų ribojimų tam tikrų prekių atžvilgiu, kalba apie vežimą apskritai ir nesiriboja vien importo ar eksporto procedūromis.
Itin svarbus čia tampa punktas dėl prekių vežimo iš Rusijos į bet kurią kitą šalį. Mat tranzitas į Kaliningradą nėra eksportavimas iš Rusijos į kitą valstybę, tad šioje situacijoje svarbu atsižvelgti į prekes dėl jų kilmės šalies draudžiantį vežti punktą. Kitaip sakant, jei geležies ir plieno gaminiai patenka į ribojamų prekių sąrašus ir jų kilmės šalis yra Rusija arba jie yra eksportuojami iš Rusijos į bet kurią kitą šalį, jiems vežti taikomos sankcijos. Reikia atkreipti dėmesį, kad nors šios nuostatos buvo priimtos jau ankstyvą pavasarį, buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis užbaigti vykdyti iki šių metų kovo 16 d. sudarytas sutartis. Šis pereinamasis laikotarpis baigėsi birželio 17 d.
Prižiūri ES institucijos
Aptariant prekių tranzito į Kaliningradą sankcijas taip pat būtina pažvelgti ir į kitą Reglamento straipsnį, kuriame numatoma, kad „visoms Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais ES teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu“.
Iš tiesų yra tiesiogiai numatyta išimtis tranzitu gabenti prekes tarp Kaliningrado srities ir Rusijos per ES, tačiau tik jei tokių prekių transportavimas nedraudžiamas pagal kitas šio reglamento nuostatas, t.y., jei prekės nesankcionuotos. Kadangi geležies ir plieno gaminiai yra sankcionuoti, jiems (ir kitoms sankcionuotoms prekėms) ši išimtis neaktuali.
Svarbu suprasti ir Lietuvos galimybes daryti įtaką aptartoms Reglamento nuostatoms. ES teisės aktus priima ar keičia ES Taryba ir ES Parlamentas pagal nustatytą teisėkūros procedūrą. Kad ES teisė būtų įgyvendindama teisingai ir suderintai, prižiūri Europos Komisija (EK) kontroliuojant ES Teisingumo Teismui. EK išleidžia įvairias gaires, išaiškinimus į dažniausiai kylančius klausimus ar nuomones konkrečiais atvejais. Taip užtikrinamas aiškus ir vieningas ES teisės taikymas visose valstybėse narėse.
Taigi, pagal ES teisę visiems sankcijas nustatantiems reglamentams, kaip tiesiogiai veikiantiems ES teisės aktams, nereikia nacionalinių įgyvendinamųjų priemonių. Kitaip sakant, priimti reglamentai privalomi visoms šalims narėms, jos negali nustatyti skirtingų taisyklių ar išimčių. Nors EK gairės nėra pirminis ES teisės aktas ir neturi jiems būdingo privalomumo, tačiau šalys narės jomis vadovaujasi, kadangi jos atspindi vieningą ES teisės taikymą. Nuėjusiai skirtingu keliu ir netinkamai taikančiai ES teisės aktus valstybei narei gali būti pradedama pažeidimo procedūra.
Galima teigti, kad Rusijos karo Ukrainoje kontekste savo turimomis galiomis aktyviai naudojasi EK – vien sankcijų Rusijai klausimais EK yra išleidusi ne mažiau kaip 38 išaiškinimus įvairiais ES ribojamųjų priemonių aspektais ir juos nuolat papildo. Verta paminėti, kad EK gairių laikymasis neprivalomas, tačiau šalys jomis vadovaujasi, nes kitu atveju, netinkamai įgyvendinus reglamentą, prieš šalį galėtų būti pradėta reglamento pažeidimo procedūra.
Naujausiais penktuoju ir šeštuoju sankcijų paketais įvestos ribojamosios priemonės taip pat turi pereinamuosius laikotarpius: liepos 10 d. įsigalios draudimas iš Rusijos importuoti cementą, alkoholį ir panašius produktus (išskyrus tam tikras išimtis), rugpjūčio 10 d. – rusiškas ar iš Rusijos importuojamas anglis ir kietąjį iškastinį kurą, o gruodžio 5 d. ir kitų metų vasarį – naftą ir jos produktus.
