Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad kurti naujas darbo vietas paskatintų naujos užimtumo iniciatyvos ir palankesnė aplinka investicijoms.

Daug galimybių augti

„Džiaugiuosi, kad Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė vis daugiau dėmesio skiria investicijoms. Tai realus kelias nedarbui mažinti“, – teigia V.Makūnas.

Kauno regionas – antras pagal gyventojų skaičių (beveik 593 tūkst.), jis sukuria penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto. Vis dėlto V.Makūnas įsitikinęs, kad dėl patogios geografinės padėties ir geros infrastruktūros regionas turi didelių galimybių augti.

Kaunas garsėja mokslu ir aukštosiomis technologijomis. Palemone statomas VLC, Marvelėje – upių uostas, regioną kirs „Rail Balticos“ geležinkelis. Karmėlavoje veikia tarptautinis oro uostas, Ramučiuose sėkmingai plėtojama LEZ, Kėdainiai taip pat pradėjo plėtoti tokią zoną.

Anhidrito kasykla Pagirių kaime, „Fortum Heat“ jėgainė, didžiausia Baltijos šalyse vonios baldų gamykla „Raguvos baldai“, pieno perdirbimo įmonė „Pienas LT“, elektronikos įrangos gamykla „Kitron“ – tik keli verslo objektai, kurie artimiausiais metais turėtų atsirasti Kauno rajone.

Vien Kauno LEZ jau veikia aštuonios įmonės, dar su aštuoniomis sudarytos sutartys. LEZ vadovai taip pat pasirašė ketinimų memorandumą su Kinijos kompanija „CAMCE Energineering CO“, kuri žada į Lietuvą atvesti ne vieną stambią įmonę.

Raseinių rajone didelių plėtros planų turi žuvų perdirbimo įmonė „Norvelita“ ir danų kompanija „Danspin“, steigianti čia verpalų gamyklą ir ketinanti sukurti apie 200 darbo vietų.

Kuria darbo vietas

Statistikos departamento duomenimis, birželio 1 d. nedarbas Kauno rajone siekė 9 proc. ir yra mažesnis už šalies vidurkį. Vis dėlto V.Makūnas mano, kad spręsti šią skaudžią visuomenės problemą rezervų tikrai yra.

Kauno LEZ besikuriančios įmonės jau planuoja darbo jėgos poreikius 2014–2016 m., todėl tikėtina, kad nedarbas mažės.

Bendrovei „Pienas LT“ reikės 40 darbuotojų. Pramoninio safyro gamintojams UAB „Rokor“ – iki 68 aukštos kvalifikacijos inžinierių, fizikų, „Fortum“ jėgainei – 40 šilumininkų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros centrui „HRS Baltic“ – daugiau kaip 50 inžinierių, mokslo tyrėjų. „Baltic fish export“ darbuotojų skaičių jau šiemet didins nuo 40 iki 120-ies.

„Raguvos baldai“ ketina priimti apie 50 baldžių, sandėlio darbininkų. Šiaudų granulių gamykla „Enwipellets“ galėtų sukurti apie 200 darbo vietų, tačiau su šiais investuotojais dar vyksta derybos.

Darbo vietas kuria ir mažesnės įmonės. Viena tokių – Valdo Pacevičiaus vadovaujama „Vilkijos gija“, kurios iniciatyvas pastebėjo ir įvertino Lietuvos darbo birža.

Kauno miesto ir rajono savivaldybės kelerius metus finansiškai rėmė tarptautinį oro uostą siekdamos, kad čia būtų sukurta darbo vietų. Nemažai darbo atsirado ir atnaujintoje Raudondvario dvaro sodyboje: joje įsikūrė viešoji įstaiga „Raudondvario dvaras“, Turizmo ir verslo informacijos centras, Civilinės metrikacijos biuras, viešojo maitinimo įstaigos.

Siekdama užtikrinti verslo gyvybingumą, jau kelerius metus iš eilės Kauno rajono savivaldybės taryba naujus verslo subjektus atleidžia nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių. Verslo liudijimas Kauno rajone kainuoja mažiausiai Lietuvoje – tik 120 litų.

V.Makūnas mano, kad darbo vietų būtų galima sukurti gerokai daugiau. Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkas vardija problemas, kurios trukdo judėti į priekį. „Regione yra svarbių įmonių. Deja, kartais jos veikia kaip Krylovo pasakėčioje apie gulbę, lydeką ir vėžį, kurių kiekvienas tempia vežimą į savo pusę“, – kalbėjo V.Makūnas.

Meras pastebėjo, kad Kauno LEZ, Tarptautinio oro uosto ir Viešojo logistikos centro vadovai turėtų derinti savo veiksmus, o sprendžiant aktualias šių įmonių problemas būtų kviečiami Vyriausybės bei Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių atstovai.

V.Makūnas atkreipė dėmesį, kad reikia sutvarkyti teisinę verslo plėtros bazę, išpirkti reikalingas žemes, išspręsti konfliktus su bendruomenėmis.

Verslą pasitinka priešiškai

Plėtoti verslą ir kurti naujas darbo vietas trukdo ir nepalanki investicijoms atmosfera, kurią kaitina viešuoju interesu besidangstantys asmenys. „Naivu kalbėti apie sėkmingą kovą su nedarbu, kai keliamas triukšmas ir grasinama teismais beveik kiekvienam didesniam verslo projektui“, – pastebėjo meras.

Skandinaviško kapitalo energetikos kompanija „Fortum Heat“ turi gerą reputaciją visoje Europoje, tačiau jos planai Klaipėdoje ir Kauno rajone statyti atliekomis kūrenamas jėgaines buvo sutikti itin priešiškai.

„Gyventojai keikia valdžią, reikalauja mažesnių mokesčių, didesnių pašalpų, naujų darbo vietų. Vis dėlto sakykite, kaip visa tai sukurti be verslo plėtros?“ – retoriškai klausė V.Makūnas.

700 darbo vietų žada sukurti bendrovė „Margasmiltė“, netoli Garliavos esančiame Pagirių kaime ketinanti kasti vertingą mineralą – anhidritą. Mokslininkai paskaičiavo, kad telkinyje gali būti mineralo, kurio vertė siektų dešimtis milijardų litų.

Nors verslininkai atliko visus reikiamus aplinkosaugos tyrimus, o netoli būsimos kasyklos teritorijos yra tik kelios pavienės sodybos, svarbus projektas įstrigo dėl kelerius metus trukusio bylinėjimosi su vietos bendruomene.

Šalia esantys didelio pralaidumo keliai ir geležinkelio magistralė sudaro visas prielaidas gabenti mineralą saugiai, nedarant poveikio aplinkai ir žmonių gyvenimo kokybei. Vis dėlto grupelė gyventojų nuožmiai priešinasi investicijoms. „O juk Garliavoje ir Garliavos apylinkėse yra daugiausia bedarbių Kauno rajone. Kodėl niekas negalvoja, kad tokiu būdu mes juos stumiame į Londono darbo biržą?“ – piktinasi meras.

Nauda – visiems

V.Makūnas siūlo, kad dalis pelno mokesčių, gaunamų iš stambių verslo projektų, atitektų vietos bendruomenių reikmėms. „Gyventojai turi pajusti, kad verslas ne grėsmę kelia, o kuria naudą visiems, tada būtų mažiau priešiškumo“, – tikina politikas.

Meras padžiaugė, kad daugėja socialiai atsakingo verslo. Štai bendrovė „Baltic Realty Advisor“, Noreikiškių seniūnijoje statanti gyvenamųjų namų kvartalą, finansiškai prisidėjo prie vandentvarkos projektų ir nemokamai suteikė sklypą privačiam darželiui.

Prekybos centrą Raudondvaryje statanti „Palink“ įsipareigojo atnaujinti gimnazijos sporto aikštyną, į Garliavą atsikeliantis prekybos tinklas „Moki veži“ – prisidėti prie infrastruktūros kūrimo. O štai „Senukų“ savininkai Voškoniuose planuoja pastatyti ištisą miestelį savo darbuotojų šeimoms.

„Norisi padėkoti verslininkams, kurie galvoja ne tik apie pelną, bet ir jaučia pareigą prisidėti kuriant bendrąjį gėrį. Turime išmokti dalytis tuo, ką turime, ir labiau pasitikėti vieni kitais“, – pabrėžė V.Makūnas.