Dėl palankių žemės ūkio produktų kainų tendencijų ir aštresnės konkurencijos tarp didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje vidutinis maisto produktų krepšelis pastaraisiais mėnesiais augo daug lėčiau negu 2016 ar 2017 metais. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos apskaičiuojamas maisto kainų indeksas rodo, kad pasaulyje kovo mėnesį maisto kainos buvo šiek tiek mažesnės negu prieš metus. Lietuvoje kovą metinė maisto produktų infliacija buvo 2 proc. ir ją labiausiai lėmė daugiau negu ketvirtadaliu per metus dėl praėjusių metų sausros pabrangusios daržovės.

Tarptautinės tendencijos kol kas palankios Velykų simbolio, kiaušinių, pirkėjams. Europos Sąjungoje (ES) šiemet balandžio pradžioje vidutinė kiaušinių kaina buvo beveik 12 proc. mažesnė negu prieš metus. Kadangi nemažai kiaušinių ir jų produkcijos Lietuvos gamintojai eksportuoja, suprantama, kad kainų pokyčių Lietuvoje ir eksporto rinkose kryptys dažniausiai būna panašios. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kovą kiaušiniai buvo maždaug 6 proc. pigesni negu prieš metus.

Pieno produktų eksporto rinkose nuo praėjusių metų pabaigos tendencijos pakito priešingai: anksčiau smarkiai brangę pieno riebalai (pavyzdžiui, sviestas) sparčiai pinga, o baltymai (pavyzdžiui, nugriebto pieno milteliai) brangsta. Tiesa, Lietuvoje sviestas kovą dar buvo brangesnis negu prieš metus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad eksporto rinkose sviestas per metus atpigo dešimtadaliu, tikėtina, kad vidutinė sviesto kaina turėtų sumažėti ir Lietuvos prekybos tinkluose. Kitų pieno produktų pigimo tikėtis neverta, nes ir vidutinė žaliavinė pieno supirkimo kaina mūsų šalyje yra didesnė negu prieš metus – kovą pieno gamintojai Lietuvoje gavo 6,3 proc. didesnę kainą negu prieš metus.

Nors mėsos kaina mažmeninės prekybos vietose per metus mažai pasikeitė, tačiau pastarųjų savaičių tendencijos pasaulio kiaulienos rinkoje perspėja apie galimą šios mėsos brangimą artimiausiu metu. Dėl Kinijoje siaučiančio kiaulių maro padidėjo šios šalies kiaulienos importo poreikis, kuris paskatino kiaulienos brangimą visame pasaulyje, taip pat ir ES, kur vidutiniškai ši mėsa yra jau daugiau negu 10 proc. brangesnė negu prieš metus. Galima priminti, kad Lietuva įsiveža apie 60 proc. suvartojamos kiaulienos, todėl pokyčiai ES rinkose turi tiesioginę įtaką ir kainoms Lietuvoje.

Labai sausas balandis ima vis labiau kelti nerimą ir daržovių bei grūdų augintojams, kurie smarkiai nukentėjo nuo praėjusių metų sausros. Viena vertus, praėjusių metų ruduo buvo labai palankus žieminių pasėlių sėjai, todėl žieminių pasėlių plotas rekordinis ir daug mažiau ploto reikia apsėti vasarinėmis kultūromis. Tačiau, jeigu sausi orai užsitęs ir derlius vėl smarkiai nukentės, tai suduos dar vieną smūgį po praėjusių metų neatsigavusiems ūkininkams.

Šiemet ir toliau vidutinės gyventojų pajamos auga sparčiau negu kainų lygis šalyje, todėl sakyti, kad žmonės Lietuvoje gali sau leisti įpirkti mažiau, negalima. Žinoma, pajamos nuo pernai Velykų didėjo ne visiems ir nevienodai, tačiau net ir mažesniuose šalies regionuose gyventojų pajamos didėja. „Sodros“ duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius vidutinės draudžiamosios pajamos daugelyje savivaldybių augo daugiau negu 10 proc., o sparčiausiai jos didėjo Šakių, Širvintų, Molėtų ir Ignalinos savivaldybėse. Beje, dėl mokesčių sistemos pokyčių darbo užmokestis po mokesčių augo dar sparčiau. Prie gausesnio Velykų stalo, tikėtina, susės ir pensininkai, kurių vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą yra 41 eurų, arba beveik 13 proc., didesnė negu prieš metus. Tiesa, šiemet ypač pensininkų išlaidos metų pradžioje padidėjo dėl pabrangusių gamtinių dujų ir elektros.

Tačiau švenčių proga aplankyti artimuosius šiemet kainuos daugiau – degalai yra maždaug 5 proc. brangesni negu prieš metus.

Susėdus prie stalo daugiausia diskusijų, matyt, sulauks gegužę vyksiantys rinkimai, kurie simboliškai siejasi ir su Velykomis, atsinaujinimo švente. Visgi ruošiantis vienai gražiausių metų šventei vertėtų prisiminti, kad ekonomikos augimas užsienio šalyse, ypač Vakarų Europoje, yra labai trapus, todėl persistengti išlaidaujant nereikėtų, nes metų pabaiga nebūtinai bus tokia pat gera, kokia buvo pradžia.