Britų dramaturgas Alanas Ayckbournas yra pasakęs, jog jeigu patalpinsite tris anglus į negyvenamą salą, tai per valandą jie susikurs klasinę sistemą.

Žmonės piktinasi socialine neteisybe: kodėl vieni uždirba daugiau už kitus, kodėl politikai nori didesnio atlygio, kodėl darbdaviai išnaudoja dirbančiuosius, kodėl turtinguose miestuose yra skurstančių ir nelaimingų ir panašiai. Bet elgsenos specialistai teigia, kad  nelygybė yra genetinis, o ne socialinis dalykas.

Prancūzų rašytojo Bernardo Weberio papasakotą istoriją iš kultūros žurnalo „Metai“ (2014, nr.1) norisi pacituoti išsamiau.

„Su žiurkėmis buvo atliktas eksperimentas. Siekdamas ištirti jų gebėjimą plaukioti, Nansi universiteto gyvūnų elgsenos ir biologijos laboratorijos mokslininkas Didier Desoras uždarė šešias žiurkes į narvelį, kurio vienintelis išėjimas vedė į baseiną. Kad pasiektų lovelį su maistu, žiurkėms reikėjo perplaukti baseiną. Labai greitai paaiškėjo, kad ne visos šešios žiurkės plaukia maisto. Vaidmenys pasiskirstė taip: du išnaudojamieji, du išnaudotojai, vienas nepriklausomas plaukikas ir viena žiurkė kaip atpirkimo ožys.

Du išnaudojamieji plaukdavo atnešti maisto. Sugrįžusius išnaudotojai skriausdavo ir murdydavo vandenyje tol, kol gaudavo ėdalo. Tik pamaitinusios abudu išnaudotojus, pavergtosios žiurkės galėdavo suėsti savo porcijas. Išnaudotojai niekada neplaukdavo per baseiną, jiems užtekdavo iškaršti kailį plaukikams, ir šie atiduodavo maistą.

Nepriklausoma žiurkė buvo gana stipri ir nepasidavė išnaudotojams. Galiausiai žiurkė atpirkimo ožys nemokėjo nei plaukti, nei pagąsdinti pavergtųjų žiurkių – ji tiesiog susirinkdavo per peštynes iškritusius trupinius. Tokia pat schema – du išnaudojamieji, du išnaudotojai, nepriklausomas plaukikas ir atpirkimo ožys – pasikartojo ir eksperimentuojant su kitais dvidešimt žiurkių narvelių.

Norėdamas perprasti hierarchijos mechanizmą, D. Desoras suleido į narvelį šešis išnaudotojus. Jie pešėsi kiaurą naktį. Paryčiui vaidmenys pasiskirstė įprasta tvarka: du išnaudotojai, du išnaudojamieji, nepriklausomas plaukikas ir atpirkimo ožys. Eksperimento rezultatas su šešiais išnaudojamaisiais, šešiais nepriklausomaisiais ir šešiais atpirkimo ožiais buvo toks pat.

Dar vieną rezultatą Nansi universiteto eksperimentuotojai rado ištyrę visų žiurkių smegenis.

Stresas labiausiai buvo pažeidęs ne atpirkimo ožių, ne išnaudojamųjų, o išnaudotojų smegenis. Jie bijojo, kad vergai liausis jų klausę.“

Kokią iš to galime padaryti išvadą?

Ar  verta taip aršiai kovoti už lyderystę, jeigu už tai sumokama taip brangiai. Pažiūrėkime į nervingus mūsų įsitempusių politikų veidus.