Ką tik palydėjome 2012-uosius. Kokie jie buvo? Pateikiame tris skirtingas sritis atstovaujančių ekspertų nuomones.

Jonas Čičinskas

Ekonomistas

Vienas svarbiausių metų įvykių Lietuvos ekonomikoje – posūkis atominės energetikos strategijoje. Surengtas referendumas ir neigiami jo rezultatai. Tai įeis į Lietuvos ekonomikos istoriją. Galėjome turėti rimtesnį bendradarbiavimą su Japonijos bendrovėmis, o dabar vėl neturime energetikos strategijos. Politikai vis įsikiša ir tas strategijas koreguoja. Planai, susiję su atomine energetika, vėl subyrėjo. Tai blogai. Kol kas neaišku, kuo baigsis užmojis statyti Visagino atominę elektrinę, tačiau jau aišku, kad pauzė bus. Ir artimiausiu metu elektrinės statyti nepradėsime.

Kaip vieną svarbiausių metų įvykių reikia paminėti ir sėkmingą ekonomikos atsikūrimą. Žinoma, pirmiausia dėl eksporto. Mūsų ūkis augo šiek tiek lėčiau, tačiau visos Europos fone tai išties didelis pasiekimas. Visų ES valstybių ūkis taip neaugo. Taigi metų įvykis – kapstymasis iš tos duobės, į kurią įkritome 2009 m. Ir tas kapstymasis dar nebaigtas, 2008 m. ūkio augimo ribos dar nepasiekėme. Taigi kelias link gerovės užsitęsia. Bet tas lėtas augimas, lėtas kapstymasis atgal į paviršių yra labai gerai, ypač Europos fone. Taip, tai kainuoja daug: neleidžia didinti atlyginimų, sparčiau mažinti nedarbo, tačiau tai geriau nei nulinis augimas arba kapstymasis dugne ir tokios perspektyvos kaip Graikijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ar Italijoje. Lietuvos verslas ir žmonės šiuos metus atlaikė. Ypač verslas, suradęs visus plyšius ir sėkmingai dar smarkiau įsiskverbęs į užsienio rinkas. Tai džiugina.

Beje, pabrėžtina, kad 2012 m. buvo labai geri žemės ūkiui. Taip jau susiklostė, kad buvo nepaprastai geros sąlygos, žemės ūkio produkcijos buvo pagaminta daug. Ir, priešingai nei tikėtasi, kainos ne krito, o pakilo, nes pasaulyje, žemės ūkio sektoriuje, buvo įtampa: tai nederlius, tai šalnos. Kainos kilo, pas mus produkcijos užderėjo, taigi eksportavome fantastiškus kiekius grūdų – per 2 mln. tonų. Tai labai gerai. Tiesa, tai galbūt nelabai svarus indėlis į ekonomikos augimą.

Vytautas Dumbliauskas

Politologas

Svarbiausias 2012 m. politikos įvykis, žinoma, yra Seimo rinkimai. Gal net ne tiek patys rinkimai, kiek peripetijos dėl valdančiosios daugumos formavimo. Ypač trintis tarp valdančiosios koalicijos partnerių ir Prezidentės. Politiškai metai tikrai nebuvo nykūs. Rinkimų kampanija truko beveik ištisus metus, nuo pavasario. O čia pirmuoju smuiku griežė Darbo partijos vedlys Viktoras Uspaskichas. Nupirkęs visas televizijų laidas, jose rodėsi ir rodėsi. Jo buvo labai daug. Taigi šiuo požiūriu metai buvo labai linksmi.

Svarbu tai, kad šiemet pirmąsyk taip atvirai prabilome apie rinkimų skaudulius – rinkėjų papirkinėjimą. Pirmąsyk kilo toks skandalas, nors apie balsų pirkimą buvo žinoma ir anksčiau. Tačiau labai gerai, kad pirmąsyk apie tai buvo prabilta garsiai, įsikišo Konstitucinis Teismas. Gerai, kad garsiai pasakėme, ką visi ir taip žinojo, nepraleidome pro pirštus. Tai liudija, kad visuomenė bręsta.

Tarp šiųmečių politinių įvykių galime paminėti ir Neringos Venckienės fenomeną. Tačiau tai, kad jos sambūris laimėjo 7 vietas Seime, – anokia sėkmė. Arūno Valinsko kompanijai prieš ketverius metus pasisekė kur kas geriau. N.Venckienės rėmėjai – tik Kauno regione, taigi N.Venckienė ir politika – tik su Kaunu susijęs reiškinys.

2012 m. liūdino tai, kad paaiškėjo, kaip lengvai gali būti susidorojama su teisėsaugos institucijų vadovais. Čia, žinoma, kalbu apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandalą, kai be jokio pagrindo buvo atleistas Vitalijus Gailius. Ką galvoti eiliniams vidaus reikalų sistemos darbuotojams, kai taip susidorojama su tokio rango pareigūnais? Tačiau V.Gailius dabar grįžo ant balto žirgo, per teismą. Tai turėtų būti gera pamoka politikams.

Sigitas Tamkevičius

Arkivyskupas

Aišku, šiemet visuomenę labiausiai jaudino ir judino ruošimasis Seimo rinkimams, patys rinkimai. Jiems apibūdinti kai kada tiesiog trūksta žodžių. Labai gaila, kad būta daug tokio susipriešinimo ir kartu nesąžiningumo. Ko ten tik nebuvo... Manau, tai prastas ženklas, ir nuo to mums reikia gydytis.

O visuomenės gyvenimas šiemet iš tikro kelia nerimą. 2012 m. vėl matėme, kad yra labai daug depresijos, nusivylimo ir daug kur jis turi pagrindą, bet gana dažnai jis yra užaštrintas ir tas nieko gera nežada. Manau, Lietuvos žmonėms reikia, kad kas nors palaikytų juose viltį, nes žiūrint į viską tik juodai laukia aklagatvis. Net jei ir yra sunkumų, žmogus turi matyti perspektyvą, šviesulį priekyje. Tai šitai matau ir šitai kelia nerimą. Norėčiau palinkėti visiems, net ir turint didžiausių išmėginimų, turėti viltį, kad bus ateity šviesiau.

Tikintiesiems, žinoma, svarbiausia Lietuvoje buvo dviejų naujų vyskupų paskyrimas ir konsekracija. Tai Telšių vyskupo Genadijaus Vodopjanovo ir Kauno vyskupo augziliaro Kęstučio Kevalo. Lietuvos episkopatas labai atsinaujino ir gavo du naujus gerus vyskupus. Tai labai reikšminga.