"Santaros” gimnaziją, VU partnerę, kažkada turėjusią nepriekaištingos mokyklos statusą, pastaraisiais metais sukrečia vis daugiau įvykių. Ar kalta mokyklos administracija, nesugebanti, o gal tiesiog nenorinti, apginti mokinių? Ar mokiniai dėl savo neatsargumo smugdantys gerąjį gimnazijos vardą?

Praėjusiais metais pirmosios gimnazinės klasės mokinį sumušė prie mokyklos kampo, prie kamerų - tuomet niekas nesiemė jokių priemonių ir viskas buvo greitai užmiršta, bet tai mačiusų mokinių širdyse ruseno tylus, užgožtas pasipiktinimas ir baimė. Jau po keleto mėnesių, ilgosios pertraukos metu, išėjęs kitas devintokas buvo suspardytas, sulaužyti jo akinukai, prireikė medikų. Ir šį kartą viskas būtų nutylėta, jeigu gimnazistė A.Čepaitė nebūtų parašius straipsnio "Kauno dienai”, bet mokykla ir tą kartą iš paskutiniųjų stengėsi viską užglaistyti.

Po neramių metų šiemet vėl kenčia gimnazijos mokiniai, tik šįkart merginos. Klasėse iš mokinių tyčiojamasi dėl mokslo rezultatų, ilgo sirgimo ar rūbų, kalbėjimo ar netinkamo žvilgsnio į "kietuolius”. Patyčios virsta muštynėmis. 2010 m. lakričio 19 d. vieną mokinę sumušė jos klasiokė, draugės spėjo išskirti, taigi medikų pgalbos neprireikė. Parašytas pareiškimas nieko nepakeitė, o į prašymą perkelti kiton klasėn buvo tiesiog nusispjauta ir, kaip jau darosi įprasta šioje gimnazijoje, pamiršta.

Jau lapkričio 22 d.klasiokės vėl pradėjo grasinti "Santaros” mokinei, liepė atsiimti pareiškimą.

"Jos priėjo tiesiog pertraukos metu, pradėjo ant manęs šaukti, grasinti, kad liksiu invalide ir panašiai. Visa tai vyko greta mokytojų kambario ir tikiu, kad ne vienas mokytojas tai girdėjo”, - pasakojo nukentėjusioji. Ilgosios pertraukos metu mergina buvo apipilta kažkokiu pieno mišiniu, o bandžiusi jas išskirti draugė - sumušta.

Tąkart vėl kreiptasi į socialinę pedagogę, auklėtojas, kalbėta su pavaduotojomis - nieko. Gynėjos auklėtoja L.Lingytė ragino tėvus nesikreipti į poliiją ir viską užmiršus gyventi toliau, nuolatinėje baimėje ir skausme.

Ar mokykla išties bejėgė? Ar tiesiog stengdamasi dėl savo vardo nė nepastebi aplink esančių mokinių, maldaujančių pagalbos.