Komentaras po „Akistatos“  laidos

Spalio 5 dieną TV3 eteryje pasirodė „speciali" „Akistatos“ laida, skirta antrosioms šalį sukrėtusių Kauno įvykių metinėms.

Tie įvykiai laidos vedėjo Kristupo Krivicko lūpomis buvo įvardyti taip: „nušautas Kauno apygardos teisėjas Jonas Furmanavičius. Dar po poros valandų savo namuose rasta nužudyta Laimutės Stankūnaitės sesuo, nužudyti ketinta ir dabar jau mirusį Andrių Ūsą. Pagrindiniu įtariamuoju tuomet paskelbtas Drąsius Kedys, kuris visus šiuos asmenis kaltino prievartavus jo mažąją dukrelę. Taip lygiai prieš dvejus metus prasidėjo didžiausią atgarsį visuomenėje sukėlusi kruvinoji Kauno pedofilijos byla“.

Pirmiausia, jau seniai patvirtinta, kad jokio prievartavimo nebuvo ir jokios pedofilijos nebuvo. Tačiau kam ta teisybė, jei yra proga išlieti „Akistatai“ nepatinkančio asmens adresu purvo laviną.

Laidoje paskelbtos „juodosios“ pavardės: J.Furmanavičius, L.Stankūnaitė ir A.Ūsas, o kartu ir egzekucijos pagrindimas: „visus šiuos asmenis kaltino prievartavus jo mažąją dukrelę“. Nors teismas niekuo Laimutės Stankūnaitės  nekaltina, ji į „juodąjį“ sąrašą  įtraukta ne vien dėl giminystės su nužudyta seseria, bet ir todėl, kad K.Krivickui, matyt, labai rūpėjo sukurti  nors vieną gyvą neapykantos objektą mistinio prievartavimo pagrindu, todėl jis sąmoningai paminėjo L.Stankūnaitės, o ne jau daugelio pamirštos spalio 5-osios aukos – L.Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės pavardę. Pagal tokią logiką ir D.Kedį reikėtų dažniau vadinti N.Venckienės broliu, o ne sakyti jo pavardę...

K.Krivickas sau leidžia L.Stankūnaitei priklijuoti „bene garsiausios šios bylos veikėjos, išlindusios į viešumą“ etiketę, tarsi N.Venckienė būtų tik vos matoma bylos giminaitė. O neseniai pasirodžiusiame L.Stankūnaitės  atvirame laiške ištartus meilės žodžius savo dukrelei jis įžeidžiamai vadina „postringavimu“.

Bet labiausiai tame laiške K.Krivickui užkliuvo „juodu ant balto“ paskelbtas L.Stankūnaitės  vaiko vardas ir pavardė bei globėjos adresas, kuriuos skelbti esą „griežtai draudžia įstatymas“. Anot K.Krivicko, L.Stankūnaitė  „eilinį kartą grubiai pažeidė savo vaiko interesus“ ir tokiu būdu „grubiai nusižengė“. Laidos anonse „juodu ant balto“ dar patikslinama, kad grubiai nusižengė „Lietuvos Respublikos įstatymams“.

Ką reikėtų pasakyti šia tema? Pirmiausia, ar kas nors nusižengė, ar nenusižengė įstatymams, sprendžia ne TV3, bet teismas. Tokiu būdu, apkaltindama L.Stankūnaitę, ši televizija gerokai viršijo savo įgaliojimus.

Antra, joks įstatymas nedraudžia skelbti niekuo nekaltinamai motinai savo vaiko vardo ir pavardės, tuo labiau, kai yra viešas interesas ją skelbti, kovojant už nežmoniškai pažeminto vaiko orumo sugrąžinimą, turiu mintyje D.Kedžio aplinkoje nufilmuotas lytinių santykių su mergaite imitacijas, išplatintas visame pasaulyje, kurių buvimo tikrovėje niekas neįrodė. Jeigu Lietuvos valdžia negina savo piliečio, kad ir vaiko orumo, tą, be jokios abejonės gali ir privalo daryti to vaiko mama. Visame pasaulyje motinos gina savo vaikus, negi Lietuva turi būti išimtimi?     

Tiesa, dar yra Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 07 16 nutartis, kurioje rašoma: „taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki civilinės bylos Nr. 2-1950-550/2010 išnagrinėjimo uždrausti visuomenės informavimo priemonėms rengiant reportažus, kalbinti mažametę...  naudoti jos atvaizdą. Pavesti nepilnametės globėjai N.V.  ir Žurnalistų etikos inspektoriui užtikrinti nurodytų draudimų laikymąsi“.    

Nieko sau užtikrintoja!  Ši visiems pažįstama mažametės globėja N.V. netrukus po nutarties priėmimo 2010 m. lapkričio 4 d. interneto portale „Slaptai“ pati pažeidė šią teismo nutartį. Čia išspausdintame interviu su N.Venckiene ji sako:  „L.Stankūnaitė, padedama įtakingų globėjų, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Gal jai yra pažadėta, kad ji su Deimante bus išvežtos į užsienį ir ten gyvens laimingai. Bet tai iliuzijos - pedofilų klanui liudininkų nereikia“.

Apie kokią L.Stankūnaitės baudžiamąją atsakomybę ši teisininkė gali kalbėti, jei 2010 m. lapkričio 3 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė neskundžiamą nutartį dėl visų jai teiktų kaltinimų panaikinimo! Taip pat, nusižengdama nutarčiai,  N.Venckienė mini L.Stankūnaitės dukrelės vardą ir dar faktiškai grasina, kad „liudininkų nereikia“, suprask, jie, t.y. L.Stankūnaitė su dukrele bus sunaikintos. Taip kalba apygardos teisėja...

To paties interviu prieraše, kuris, be abejo, buvo suderintas su N.Venckiene, rašoma:  „A.Skučienės ["Drąsiaus kelio” valdybos pirmininkės] teigimu, mergaitė bus ginama bet kuriuo atveju, net jei bus priimta nepalanki teismo nutartis“. Jeigu teisėja N.Venckienė neprieštaravo tokių minčių publikavimui, tai  reiškia visišką Lietuvos teisinės sistemos žlugimą.

Dar vienas laidoje pateiktas nusižengimas, kad L.Stankūnaitės atvirame laiške paskelbta  mergaitės gyvenamoji vieta. Čia jau visiškas absurdas, nes Klonio gatvė žiniasklaidoje buvo minima tūkstančius kartų, o tikslų N.Venckienės adresą ir namų telefoną per kelias sekundes bet kas gali susirasti informacijos portale www.118.lt.

Beje, su tuo slaptumu jau nueita iki absurdo. Minėta Kėdainių teismo nutartis, pasirodo, irgi yra įslaptinta ir bet kam neprieinama. Todėl kad nebūčiau apkaltintas informacijos nutekinimu pranešu, kad ji patalpinta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos portale, šią nutartį kartu su ją lydinčiais dokumentais gali perskaityti kiekvienas to norintis.   

O dabar apie kitą „Akistatos“ rengėjų malonumą: Aukščiausiojo Teismo plenarinę sesiją dėl vadinamosios Kauno pedofilijos bylos priimtinumo. Nors L.Stankūnaitė su ta byla neturi jokio ryšio, tačiau laidos rengėjai nepraleidžia progos ją pagąsdinti esą „paaiškėjus naujoms aplinkybėms teisiamųjų suole gali atsidurti ir pati Laimutė Stankūnaitė“.

Tai, kad įtarimai L.Stankūnaitei nepareikšti, „Akistatos“ nuomone, dar nereiškia, kad ji nesusijusi su „dukters išnaudojimu“. Tai tik reiškia, kad prokurorai „nenorėjo rasti įrodymų“. Tokie samprotavimai galėtų būti susapnuoti kokiame nors „Akistatos“ kūrėjų fantastiniame sapne, bet „Akistata“ nenurimsta ir juos garsiai platina - gal kas nors ims ir patikės tokiais paistalais? 

Laidoje kalbėjusi N.Venckienė L.Stankūnaitės pastangas atgauti dukrelę komentuoja taip: „o kur L.Stankūnaitė buvo, kai mergaitė psichiatrinėje gulėjo...“  Bet juk yra šią situaciją paaiškinantis Kauno  rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Dabašinskienės raštas, cituoju su  visais TV3 reikalaujamais saugikliais: „Pranešame, kad D.K., gim...   , gyv...   dėl pavojaus jos saugumui, sveikatai ir gyvybei 2009-10-05 buvo paimta iš Garliavos darželio mokyklos ir laikinai apgyvendinta VšĮ Vaiko raidos centre“. Aišku, kad tą pavojų mergaitės gyvybei kėlė ne L.Stankūnaitė, bet tądien Kaune šaudęs N.Venckienei gerai pažįstamas žmogus.

N.Venckienė tęsia: “Ta Stankūnaitė peržengusi jau visas ribas... vaikas mažas prakaituoja... aš nežinau tokių vaikų, kurie prakaituoja tokio amžiaus... tai jeigu Stankūnaitė ateina ir smirda...“

Na taip, savo atvirame laiške parašiusi, kad ji užuodusi savo vaiko prakaito kvapą, pati L.Stankūnaitė apkaltinama „smirdėjimu“. Tokio turgaus leksikono žodžių ponia teisėja , matyt, nelaiko  elementarios kultūros ribų peržengimu.

Pagaliau N.Venckienės pasirodymo kulminacija: „Aš neleisiu, kad ta mergaitė būtų prievartaujama, iškrypėliai darytų ką nori su ja ir iš jos gyventų, išgamos...“ Čia jau ne pasisakymas, bet, atleiskite,  klinika, t.y. ligos simptomai ir eiga. Jeigu Lietuvos garbingo teismo garbingi teisėjai įrodė, kad nei prievartavimo, nei iškrypėlių nebuvo, o viena Lietuvos teisėja jau 1001 kartą vis tiek sako, kad buvo, tai išvados dvi: arba Lietuvos teismai išėjo iš proto, arba ta pačia liga susirgo viena jo teisėja. Tokia liga dažniausiai būna nepagydoma.       

Laidos finalas buvo, kaip geroje teatro pjesėje - visai netikėtas. Ekrane pasirodė „nenuneigiamo pedofilijos fakto liudininkas“, matęs Joną Furmanavičių lankantis bute, kur tuo metu gyveno L.Stankūnaitė. „Akistatos“ žurnalistė klausia to „liudininko“: „o kurie vyrai ateidavo?“. „Nu tas, kaip jis ten, Furmanavičius, kaip tas...“. Žurnalistė primena jam, ką jis dar turi pasakyti: „teisėjas?“ „Taip, taip!“  „Ir?“ – neatlyžta žurnalistė. Liudininkas kažką suburba, žurnalistė vėl skuba į pagalbą: „O Ūso nematėte?“ „Ne“ - kažkodėl atsako „liudininkas“.

Pagaliau skamba „liudininko“ programos „vinis“: „Jie visi kartu išeidavo“. Žurnalistė vėl padeda: „Jisai, Stankūnaitė ir kas dar?“ „Ir tas vyriškis Furmanavičius“ – suskaičiuoja liudininkas.  Taigi J.Furmanavičius, L.Stankūnaitė ir dar kartą J.Furmanavičius.  Beveik kaip anekdote: „gėrėm trise – aš, Jonas ir Jono draugas, t.y. aš“. 

Beje, po keleto dienų savo žodžių tas „liudininkas‘ kategoriškai atsisakė.