Nacionalinių švenčių proga Lietuvoje vis suaktyvėja diskusijos dėl, pavadinkime, lenkų mažumos teisių Lietuvoje...

Kartais atrodo, kad laiko mašina nusikėlei į tarpukarį. Tais laikais daug dėmesio buvo skiriama lenkų klausimui. Bet ne apie istoriją.

Vieni Lietuvoje vis kalba, kad Lenkija – tiltas į Vakarus, Lietuvos strateginė partnerė, istorinė partnerė ir t.t. Žinoma, Lenkija – labai svarbi kaimynė. Tik kuo ji svarbesnė už, tarkime, Latviją?

Atrodo, kad diskusijos dėl vadinamosios lenkų bendruomenės Vilnijoje – aktualiausia nūdienos problema Marijos žemėje. Kitų, regis, nėra. Gal iš tiesų nėra? Jei nėra, galbūt galime padiskutuoti tema, ar nevertėtų, pavyzdžiui, Klaipėdoje lenteles ant namų rašyti ne tik lietuviškai, bet ir vokiškai? O Visagine? Gal buvusiame Sniečkuje iškabinti lenteles su rusiškais gatvių pavadinimais? Kuo Vilniaus rajonas išskirtinis? Niekuo...

Vis dėlto, atrodo, kad išskirtinis. Kiek daug dėmesio skiriama šiam „unikaliam“ kalvotam regionui. Akivaizdu, kad tai – svarbiausia Lietuvos užsienio ir vidaus politikos problema.

Išmintingas žmogus dažniau patyli, negu šūkauja, o protingas bando įtikinti kitą protingais argumentais. Ar yra ką įtikinti šioje pseudodiskusijoje apie lenteles ant namų, vardus ir pavardes su „W“, mokyklas, egzaminus ir t.t.?

Ar negalima tiesiog padiskutuoti, pasitarti, ką daryti, ir rasti logišką sprendimą? O logiškas sprendimas vienas – nekreipti dėmesio... Šuo loja, o karavanas juda toliau.

Kiekviena vieša diskusija kitakalbių klausimais sukelia nepageidautinų reakcijų, įvelia į beverčius ginčus ir duoda pretekstą kitiems kištis į šalies vidaus reikalus. O problemų, kurias reikėtų deramai spręsti Lietuvoje, – apstu.

Kalbant apie užsienio politiką reikėtų normalizuoti santykius su visais be išimties kaimynais. Vidaus politikoje – užtikrinti socialinę gerovę, nustoti politikuoti, kai kalbama apie šalies ūkį, energetiką ir kitas reikšmingas sritis ir patikėti jas tikriems ekspertams.

Galbūt, bent jau šiuos darbus nudirbus, ne tik piliečiai, tačiau ir lietuviai patys ims  pagarbiau žiūrėti į valstybę, kurioje gyvena...