Daktarų byloje baigta kaltinamųjų apklausa, ketinama kalbinti nukentėjusiuosius. Gali būti, kad kai kurie iš jų, tik atsitiktinai likę gyvi, liudyti prieš skriaudikus nenorės.
Trečiadienį Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, nagrinėjanti daktarų bylą, ketina pradėti nukentėjusiųjų nuo nusikalstamo susivienijimo veiklos apklausą.
Jau dabar aišku, kad kai kurie reketuoti, šaudyti ir kitais būdais skriausti žmonės nenorės kalbėti apie prieš keliolika metų buvusius įvykius, ir ne tik dėl slogios nuotaikos. Kai kurie jų patys priklauso nusikalstamam pasauliui ir iki šiol atlieka bausmes, tad liudyti prieš autoritetus jiems būtų nesaugu.
Pirmasis iš nukentėjusiųjų, apklausiamų teisme, bus Raimundas Petraitis, pravarde Mondė. Dar iki prasidedant teismo procesui jis raštu paprašė jo neetapuoti į Klaipėdą iš laisvės atėmimo vietos, kur jis dabar atlieka bausmę, nes niekam neturi jokių pretenzijų.
Gaujos vadeiva vadinamas Henrikas Daktaras, kaip ir keli jo bendrabyliai, žadėjo kalbėti tik tada, kai bus apklausti visi liudytojai ir nukentėjusieji.
Antradienį iki pietų proceso dalyviai tardė nusikalstamo susivienijimo iždininku ir smegenimis vadinamą Egidijų Abarių.
Nors jo apklausa užtruko du pusdienius, daugiau smulkmenų iš gaujos gyvenimo ir veiklos šis vyras nepapasakojo.
Tiesa, paprašytas advokatų, jis apibūdino kai kuriuos kaltinamuosius. Ypač išraiškingi buvo valstybės saugomų ir bendradarbiaujančių su teisėsauga Rimvydo Žilinsko, vadinto “Rimviu” ir „Taisonu“ bei Vidmanto Gudzinsko, pravarde “Guzas“ apibūdinimai.
E.Abarius teigė suprantantis, kodėl šie vyrai nusprendė talkinti pareigūnams, mat jie yra gerokai vyresni už kitus kaltinamuosius, kai kurie serga sunkiomis ligomis, o pažadas likti laisvėje jiems tapo lyg šiaudas skęstančiajam.
Nors E.Abarius stengėsi įtikinti, kad nebuvo galvažudys, o pagrindines pajamas gaudavo iš spirito kontrabandos bei degtinės falsifikavimo verslo, klausinėjamas apie Lietuvoje garsius nusikaltėlius pripažino juos pažinojęs.
„Kaunas – nedidelis miestas, čia visi vieni kitus pažįsta“, - tikino E.Abarius sakydamas, kad su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis reikalų neturėjo, bet jei iškildavo koks reikalas, žinojo į ką kreiptis.
Jis teigė su daugeliu susipažinęs dar tarybiniais laikais atlikdamas netrumpą laisvės atėmimo bausmę, kurią užsidirbo drauge su H.Daktaro jaunesniuoju broliu ir dar vienu vaikinu pliaže išžaginęs merginą.
Apie tai, kad po H.Daktaro sulaikymo dėl dainininkės Džordanos Butkutės sumušimo, galėjo būti suimtas ir E.Abarius, šis sužinojo iš medžioklės draugo. Jis bičiuliavosi su to paties medžioklės būrelio nario aukšto policijos pareigūno.
Tada porą savaičių E.Abarius glaudėsi mažame butuke Kauno senamiestyje, vėliau stengėsi nekišti be reikalo nosies iš savo namų užmiestyje.
Kalbėdamas apie jam inkriminuojamą „Agoros“ prezidento Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno nužudymo organizavimą, E.Abarius neigė kaltę.
1996 metais balandžio 5 dieną S.Čiapo „BMW“ buvo suvarpytas kulkomis. Verslininkas ir jo vairuotojas žuvo iškart, Jolantai Čiapienei kulka tik nubrozdino kaktą.
„Pirmiausiai reikia atsakyti į klausimą, kam to reikėjo. Mums S.Čiapas buvo aukso kiaušinius nešusi višta“, - neigė kaltinimus E.Abarius.
Kas galėjo norėti šio žmogaus mirties ir ką žino apie šią žmogžudystę, E.Abarius nepasakė.
Jis neigė gavęs iš kalėjimo H.Dakrato laišką, kuriuo šis paskyrė jį gaujos vadovu.
Naujausi komentarai