Kol vieni Panevėžio Birutės g. gyventojai varstė paveldosaugininkų duris, kad nebūtų sunaikintas statybininkų atidengtas autentiškas grindinys, kiti puolė lupti akmenis savo pirtelėms.

Antradienio pavakare iš Birutės g. vos spėjus pasitraukti asfaltą ardantiems statybos bendrovės darbininkams, juos netruko pakeisti kibirais ir laužtuvais nešini vietos gyventojai.

„Savivaldybė irgi vagia, Europos Sąjungos pinigus plauna – kam čia tą vandentiekį tiesia, jei visi aplinkiniai jį turim. Grindinį vis tiek išardys, aš bent jau į savo pirtį akmenų parsinešiu“, – entuziastingai aiškino su kibiru atskubėjęs Birutės g. gyventojas.

Pasak toje pačioje gatvėje esančio keramikos cecho savininko Algirdo Jonušio, lupti kone porą šimtmečių skaičiuojančio grindinio akmenų susirinko kone visi kaimynai – vieni istoriniu paveldu planavo gėlynus papuošti, kiti – pirtį pasikaitinti.

Į verslininko aiškinimus, kad niokojamas unikalus praeities reliktas, laužtuvais apsiginklavę žmonės nekreipė dėmesio.

„Net negalėjau susikalbėti, išgėrę buvo. Piktinosi, atseit to seno kelio niekam nereikia, geriau asfaltą paliktų“, – kaimynais stebėjosi A.Jonušis.

Pasak jo, sunaikinti paveldą taikėsi ne tik Birutės g. gyventojai, bet ir atvykėlis iš kito miesto galo.

Pranešimų apie lupamą grindinį sulaukė ir Panevėžio policijos komisariato budėtojai. Kad pirčių mėgėjai nesunaikintų istorinio paveldo, policijos ekipažas antradienio vakarą kartkartėmis suko ratus netoli Birutės g.

Įrodyti būtų sunku

Nors liudininkai pasakoja matę, kaip vietiniai kibirais į savo kiemus parsitempė ne vieną akmenį, ryte grindinį apžiūrėjęs Savivaldybės paveldosaugininkas Benjaminas Pučkis tvirtina vagystės nepastebėjęs.

Kultūros paveldo specialistas abejojo, ar rašyti pareiškimą policijai.

„Jei būtų pavogtas kvadratinis metras ar du, tada būtų galima įvertinti kaip vagystę. Dabar matyti, kad kai kurie akmenys išjudinti iš vietos, pakelti, kai kuriuos subraižiusi asfaltą pjausčiusi technika“, – vandalų pridarytų nuostolių kol kas nematė B.Pučkis.

Tačiau, jo teigimu, jei bus rasta daugiau išluptų akmenų, būtinai bus pranešta policijai.
Paveldosaugininkas neabejoja, kad surasti ilgapirščius nebūtų sunku.

„Nežinau, kaip vagis teisme įrodytų, kad išlupo tik vieną akmenį, kai bus dingęs visas kvadratinis metras“, – perspėjo paveldosaugininkas.

Stebina tamsumas

Pasikėsinusiesiems į istorinį paveldą tektų nemažai paploninti piniginę. Iš jų būtų pareikalauta kompensuoti nuostolius.

„Vagiui tektų samdyti kompetentingus meistrus, kad šie rankomis paklotų nuardytą grindinį. O rankų darbas nepigiai kainuoja“, – „Sekundei“ teigė B.Pučkis.

Paveldosaugininką stebina ne tik panevėžiečių nesuvokimas, koks miestui reikšmingas praeities palikimas, bet ir nežinojimas, kad lauko rieduliai, kokiais išklotas grindinys, visai netinkami pirties malonumams.

„Užuot vogę grindinio akmenis, verčiau parduotuvėse pasidairytų skandinaviško mėlynojo akmens. Jis nei trupa, nei karščio bijo, o lauko rieduliai nuo karščio ilgainiui suskilinės ir į žvyrą pavirs“, – į grindinį nusitaikiusiems pirtininkams patarė B.Pučkis.

„Sekundė“ jau rašė, kad, kaip spėja istorikai, dar 1835-aisiais klotą grindinį Birutės g. atidengė asfaltą nuardę vandentiekį tiesiantys „Gerbustos“ statybininkai. Tačiau apie radinį paveldosaugininkams pranešė ne jie, o Birutės g. verslininkai.