Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistams buvo pristatyta naujos kartos spermos aptikimo ir mėginių surinkimo sistema „Aureka & Sperm Hy-Liter“. Šis dviejų technologijų junginys suteikia naujas galimybes tirti prie sunkių nusikaltimų priskiriamas seksualinio prievartavimo bylas. Įgijusi šią sistemą, Lietuva stotų į vieną gretą su FTB (JAV) ir kriminalistiniu atžvilgiu Europoje stipriausiomis Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos laboratorijomis, skelbia Lietuvos policijos departamentas.

„Tirdami objektus ir ant jų po seksualinio nusikaltimo likusius pėdsakus, Lietuvos kriminalistai susidurdavo su tiriamų medžiagų, konkrečiai – spermos, susiejimo su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu problema. Tam tikra prasme iki šiol buvo dirbama „aklai“. Ši sistema kriminalistui padeda pereiti prie mikroskopinių pėdsakų tyrimų galimybių. Tai milžiniška pažanga“, – teigė Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus viršininkas Gintautas Šinkūnas.

„Aureka“ technologija yra išmanusis mikroskopas, kuris geba atrinkti pavienes ląsteles nuo tiriamo objekto, o tai padeda greičiau, efektyviau spręsti seksualinių nusikaltimų bylas. Mikroskopas, veikdamas kartu su cheminių medžiagų atpažinimo technologija „Sperm Hy-Liter“, leidžia tiriamuose objektuose aptikti ir atrinkti tik nurodytas ląsteles jų DNR tyrimui.

„Viena didžiausių problemų mūsų tyrimuose, kai ant tiriamo paviršiaus būna daugiau moteriškų ląstelių nei spermos. Negalėdami išskirti ir ištirti spermatozoidų bei neturėdami kitų priemonių, teikiame išvadą, kad sperma yra aptikta, tačiau negalime pasakyti, kam ji priklauso. Tokiu atveju, bylos dažnai lieka neišspręstos taip ir nenustačius įtariamojo. „Aureka & Sperm Hy-Liter“.sistemai tai nėra kliūtis. Šios sistemos pagalba galima identifikuoti seksualinį nusikaltėlį, kai aptinkama ir surenkama vos 10-20 spermatozoidų. Iki šiol reikėjo rasti bent 1000 spermatozoidų, kad juos būtų galima naudoti spermos genotipo nustatymui ir įvardinti, kam jie priklauso. Be to, taikant naują sistemą, turėtume galimybes ne tik padėti išaiškinti naujas bylas, tačiau ir grįžti prie anksčiau neišspręstų bylas“, – sakė G. Šinkūnas.

Jei daiktiniai įrodymai saugoti tinkamai, tyrimams tiks ir itin seniai turimi objektai – biologiniai pėdsakai išlieka dešimtis metų.