Zhou Youguangas (Džou Jouguangas), gimęs tais laikais, kai valdė Qingų (Čingų) dinastijos imperatorius, ir padėjęs sukurti rašybos sistemą „pinyin“, kuri kinų kalbai vartojama visame pasaulyje, antradienį sulaukė 109 metų.

Tačiau jo neslepiama parama demokratijai reiškia, kad jo darbus vis dar cenzūruoja valdančioji komunistų partija.

„ Po 30 metų ekonominių reformų Kinijai vis dar reikia pasukti demokratijos keliu, – interviu AFP sakė Zhou Youguangas. – Tai vienintelis kelias. Visuomet tuo tikėjau“.

Zhou Youguangas daugeliui yra žinomas kaip „pinyin“ - kinų hieroglifų transliteravimo lotyniškais rašmenimis sistemos – „tėvas“. Sistema buvo įvesta 6-ajame dešimtmetyje ir dabar ja naudojasi šimtai milijonų žmonių, kurie mokosi kalbos pačioje Kinijoje ar užsienyje.

Tačiau ankštame, trečiame aukšte esančiame savo bute Pekine, kur pasieniuose stovi lentynos su knygomis, tarp jų – dešimtys paties Zhou Youguango parašytų knygų, jis kukliai įvertino savo pasiekimus.

„Neturiu jokio pasididžiavimo jausmo. Nemanau, kad labai daug pasiekiau. Mano gimtadienis visai nėra svarbus“, – aiškiai, bet lėtai, stengdamasis, kalbėjo jis.

1906 metais aristokratų šeimoje gimęs Zhou Youguangas matė paskutinius Qing ų dinastijos metus ir ją nuvertusią revoliuciją, o paskui studijavo elitiniuose universitetuose Šanchajuje ir Japonijoje.

Kai Japonija 1937 metais surengė invaziją į Kiniją, Zhou Youguangas su žmona ir dviem vaikais persikėlė į Kinijos centriniame regione esantį Čongčingo miestą, kur išgyveno nuolatinius antskrydžius ir bendravo su tuomet palyginti silpnos komunistų partijos lyderiais.

Po Japonijos pralaimėjimo jis Kinijos pilietinio karo tarp komunistų ir nacionalistų išvengė išvykęs dirbti vienam kinų bankui Volstrite. Lankydamas draugus Prinstono universitete jis buvo dukart susitikęs su Albertu Einsteinu (Albertu Einšteinu).

Tačiau po komunistų pergalės 1949 metais Zhou Youguangas grįžo namo dėstyti ekonomikos ir tapo artimu antrojo pagal rangą partijos pareigūno Zhou Enlai (Džou Enlajaus) sąjungininku.

„Grįžau dėl dviejų priežasčių: todėl, jog galvojau, kad šalis buvo išvaduota, ir turėjau naują viltį. Taip pat todėl, kad mano motina buvo Kinijoje“, – rašė jis 2012 metų autobiografijoje.

Mao Zedongo (Mao Dzedongo) komunistai jį traukė todėl, kad „tuo metu jie reklamavo save kaip demokratus“, rašė jis.

„Pesimistai linkę mirti“

Zhou Youguangas, lingvistas mėgėjas, pramokęs esperanto kalbos, 1955 metais buvo paskirtas komiteto, kuriam buvo pavesta didinti raštingumą vykdant kinų kalbos reformą, vienu iš pirmininkų.

Galiausiai jis parėmė sistemą, pagrįstą tuometinėje Sovietų Sąjungoje sukurta sistema, vartojant lotyniškus rašmenis ir ženklus tonams nurodyti.

Ta pasiūlyta sistema, kurios pavadinimas „pinyin“ reiškia „garsų sudėjimą“, yra naudojama mokyklose visoje Kinijoje ir prisidėjo prie raštingumo padidinimo šalyje nuo maždaug 20 proc. 6-ajame dešimtmetyje iki daugiau kaip 90 proc. šiandien.

Nors mandarinų kalbos transkribavimo lotyniškais rašmenimis sistemos jau egzistavo, – tarp jų buvo Wade'o-Gileso (Veido ir Džailso) sistema, kurią 19-ajame amžiuje sukūrė du britų diplomatai, – „pinyin“ yra laikoma paprastesne.

„Kinų hieroglifų (atveju) negali pasakyti tarimo vien (į juos) žiūrėdamas. Tad „pinyin “ buvo naudingas mokant, – sakė Pekino kalbos ir kultūros universiteto profesorius Luo Weidong as (Luo Veidongas). – „Pinyin “ labai prisidėjo prie raštingumo judėjimo Kinijoje".

Pastaraisiais dešimtmečiais „pinyin “ tapo svarbiu įrankiu kinų hieroglifams kompiuteryje kurti.

Tačiau Zhou Youguango nuopelnai neapsaugojo jo nuo 1966-aisiais prasidėjusios ir dešimtmetį trukusios Mao Zedong o kultūrinės revoliucijos chaoso, kai intelektualai buvo persekiojami.

Zhou Youguangas, kuris tada jau ėjo septintą dešimtį metų, buvo daugiau kaip dvejiems metams išsiųstas į darbo stovyklą atokiame Ningsia regione, atskirai nuo žmonos ir sūnaus.

„Iki to laiko niekada nebuvau miegojęs ant žemės“, – rašė jis ir pridūrė: „Kai susiduri su sunkumais, turi būti optimistas. Pesimistai būna linkę mirti“.

Du dešimtmečius nuo 1960 iki 1980 metų jis pavadino nuėjusiais „veltui“ ir pridūrė: „Atvirai kalbant neturiu nieko gera pasakyti apie Mao Zedongą“.

Geriau jis vertina Mao Zedongo politinį įpėdinį Deng Xiaopingą (Deng Siaopingą), kuris pradėjo rinkos stiliaus reformas, padėjusias paversti Kiniją antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika.
Tačiau nuo to laiko, kai būdamas 85-erių išėjo į pensiją, Zhou Youguangas parašė dešimtis knygų, kuriose teigia, kad Deng Xiaopingo reform ų be politinių permainų nepakanka.

„Nėra svarbu kinų žmonėms tarpti turtingiems, – sakė jis. – Žmogaus pažanga galiausiai yra pažanga demokratijos link“.

„Problema dėl sistemos“

Zhou Youguangas, kuris yra turbūt seniausias Kinijos disidentas, savo gimtadienį atšventė su draugais ir šeima, mėgaudamasis tokiais patiekalais kaip troškintas jūrų agurkas ir datulių bei grybų sriuba, sakė jo redaktorius Ye Fang as (Je Fangas).

Silpstant sveikatai miegas užima vis daugiau Zhou Youguango laiko, bet jis vis tiek labai daug skaito. Konfucijus ir Sokratas vis dar yra mėgstamiausi jo mąstytojai.

Amžius, kaip atrodo, nėra kliūtis griežtoms priemonėms prieš partijos, kuriai dabar vadovauja Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), kritikus.

Daugybė žurnalistų, teisininkų ir akademikų buvo areštuoti, dešimtys įkalinti, tarp jų – 71 metų žurnalistė Gao Yu (Gao Ju), pernai teista už valstybės paslapčių nutekinimą, ir rugsėjį sulaikytas 81 metų rašytojas Tie Liu.

Zhou Youguango knygos taip pat buvo atidžiau tikrinamos, o temos, kurių buvo galima imtis dar prieš kelerius metus, dabar yra tabu.

Cenzoriai pareikalavo, kad iš naujausios jo knygos, kuri turi išeiti kitą mėnesį, būtų pašalintos kai kurios užuominos apie judėjimus prieš intelektualus ir 6-ojo dešimtmečio badą, kurį sukėlė Mao Zedongo Didysis šuolis ir kuris pareikalavo dešimčių milijonų gyvybių.

„Leidybos suvaržymai tapo griežtesni. Niekas nežino, ar tai trumpalaikis dalykas, ar ilgalaikis pasikeitimas“, – sakė Ye Fangas.

Sėdėdamas tarp apsilaupiusių savo buto sienų, Zhou Youguangas sakė, kad lyderis nėra svarbiausia.

„Nemanau, kad tai asmenų problema, – sakė jis. – Tai problema dėl sistemos. Mes Kinijoje neturime žodžio laisvės“.