Pereiti į pagrindinį turinį

2019 metai Europoje buvo šilčiausi per visą istoriją

2020-04-22 12:19

2019 metai Europoje buvo šilčiausi nuo orų stebėjimo pradžios, parodė ES žemės paviršiaus stebėsenos palydovo duomenys.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / Scanpix nuotr.

ES Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S) trečiadienį pranešė, kad 11 iš 12 šilčiausių metų šiame žemyne užfiksuota po 2000 m., o šiltnamio efektą sukeliančių, į atmosferą išmetamų dujų kiekis ir toliau auga.

Tarnybos atstovai skelbė, kad dėl aukštos temperatūros ir karščio bangų, kurių praėjusią vasarą užfiksuota ypač daug, Pietų Europoje kilo didelės sausros, o Arkties teritorijoje temperatūra buvo beveik vienu laipsniu didesnė nei įprastai.

C3S duomenys parodė, kad vidutinė temperatūra pastaruosius penkerius metus buvo 2 laipsniais Celsijaus aukštesnė nei dvidešimto amžiaus antrojoje pusėje.

Pasaulyje 2019 m. buvo antri pagal užfiksuotą temperatūrą. Šiltesni metai pasaulyje buvo tik 2016-ieji, kai vyko itin stipus atšilimo reiškinys „El Nino“. 

C3S direktorius Carlo Buontempo teigė, kad, nors 2019 m. dabar laikomi šilčiausiais kada nors užfiksuotais metais Europoje, vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį ir į ilgalaikį klimato šiame žemyne šiltėjimą.

„Vieni ypač šilti metai dar neatskleidžia šiltėjimo tendencijos, tačiau, surinkę detalią tarnybų pateiktą informaciją apie skirtingus klimato šiltėjimo aspektus, esame pajėgūs sujungti taškus ir sužinoti daugiau apie tai, kokiu būdu keičiasi klimatas“, – sakė jis.

Temperatūra kai kuriuose Europos regionuose tam tikru laikotarpiu pernai buvo net 4 laipsniais Celsijaus šiltesnė nei bazinis vidurkis. Europoje nuvilnijus karščio bangoms, ypač birželį ir liepą, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje buvo fiksuojami temperatūros rekordai.

Paryžiaus klimato kaitos susitarimu valstybės įsipareigojo riboti pasaulio atšilimą, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus, lyginant su iki pramonės revoliucijos fiksuota temperatūra.

Jungtinių Tautų teigimu, tai galima įgyvendinti tik tuo atveju, jei valstybės kiekvienais metais iki 2030 m. iškastinio kuro emisijų kiekį mažins po 7,6 proc.

Nors manoma, kad 2020 m. į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekis dėl COVID-19 pandemijos turėtų gerokai sumažėti, tačiau ekspertai baiminasi, kad, atradus vakciną nuo koronaviruso, emisijų kiekis ir vėl bus toks pat, kaip anksčiau.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų