Komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) nurodė, kad M. Ressa ir D. Muratovas atstovauja visiems žurnalistams, ginantiems žodžio laisvės idealą pasaulyje, kuriame demokratija ir žiniasklaidos laisvė susiduria su vis nepalankesnėmis sąlygomis.

Filipinų ir JAV pilietybę turinti tiriamosios žurnalistikos tinklalapio „Rappler“ įkūrėja M. Ressa „pasitelkia žodžio laisvę, kad atskleistų piktndaudžiavimą valdžia, smurto naudojimą ir didėjantį autoritarizmą jos gimtojoje šalyje“, sakoma komiteto pranešime.

„Kaip žurnalistė ir „Rappler“ vadovė... Maria Ressa pasirodė esanti bebaimė žodžio laisvės gynėja. „Rappler“ sutelkė kritikuojantį dėmesį į [Filipinų prezidento Rodrigo] Duterte (Rodrigo Dutertės) režimo kontroversišką, žudikišką kampaniją prieš narkotikus“, – pridūrė Nobelio komitetas.

Duo metu D. Muratovas, 1993 metais kartu su kitais įkūręs Rusijos nepriklausomą laikraštį „Novaja gazeta“ įkūrėjų, pripažinimą pelnė už dešimtmečius trukusias pastangas ginti žodžio laisvę savo šalyje vis nepalankesnėmis sąlygomis, pažymėjo komitetas.

„Nepaisant žudymų ir grasinimų, „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas nesutiko atsisakyti šio laikraščio nepriklausomos politikos. Jis nuolat gynė žurnalistų teises – sakoma pranešime. – Faktais grindžiama „Novaja gazeta“ žurnalistika ir profesionalumas padarė jį svarbiu informacijos šaltiniu apie smerktinus Rusijos visuomenės aspektus, retai minimus kitos žiniasklaidos. Nuo šio laikraščio [leidimo] pradžios buvo nužudyti šeši jo žurnalistai.“

Prestižinę Nobelio premiją sudaro aukso medalis, diplomas ir 10 mln. Švedijos kronų (985 tūkst. eurų).

Pernai Nobelio taikos premija atiteko Pasaulio maisto programai (WFP) už milijonų žmonių nuo Jemeno iki Šiaurės Korėjos gelbėjimą nuo bado.

Tarp tikėtinų prestižinės Nobelio taikos premijos laureatų šiemet buvo minimos žiniasklaidos laisvę ginančios grupės, Baltarusijos opozicijos lyderiai ir tokie klimato aktyvistai kaip Greta Thunberg (Greta Tunberg).

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui (Deividui Džuliusui) ir Ardemui Patapoutianui (Ardemui Pataputianui), atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo japonų kilmės amerikietis Syukuro Manabe (Sjukuras Manabė), vokietis Klausas Hasselmannas (Klausas Haselmanas) ir italas Giorgio Parisi (Džordžui Pariziui). Jie buvo pagerbti už sudėtingų fizikinių sistemų tyrimus, padėjusius sukurti šiuolaikinius klimato prognozavimo modelius.

2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.

Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.

Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

D. Muratovas dalį Nobelio taikos premijos lėšų skirs žurnalistikai ir vaikų gydymui

Žurnalistas D. Muratovas pareiškė skirsiantis dalį savo laimėtų lėšų spinaline raumenų atrofija (SMA) sergančių vaikų gydymui, taip pat žurnalistikos rėmimui.

Pasak D. Muratovo, kaip tiksliai bus paskirstyti pinigai spręs nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“, kurio redakcijai jis vadovauja, redaktorių kolegija.

„Tačiau nė kiek neabejoju, kad ši premija leis paremti SMA sergančius vaikus ir žurnalistiką, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė laureatas. – O visa kita spręs redakcijos kolegija.“