Tai antradienį pranešė Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S).

Pasak jos, klimato kaita visoje planetoje stiprino karščio bangas, sausras ir miškų gaisrus, o pasaulinė temperatūra buvo 1,48 laipsnio Celsijaus didesnė, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu.

„Tai taip pat pirmieji metai, kai visos dienos buvo daugiau kaip vienu laipsniu šiltesnės, nei ikipramoniniu laikotarpiu, – sakė C3S vadovo pavaduotoja Samantha Burgess. – Tikėtina, kad temperatūra 2023-aisiais viršija temperatūrą bet kuriuo kitu laikotarpiu bent jau per pastaruosius 100 000 metų.“

Beveik pusę metų temperatūra viršijo 1,5 laipsnio Celsijaus ribą, kurią peržengus padidėja tikimybė, kad klimato poveikis taps savaiminis ir katastrofiškas, pažymi mokslininkai.

Tačiau net jei 2024 m. vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra viršys 1,5 laipsnio Celsijaus ribą, o tai pranašauja kai kurie mokslininkai, tai dar nereiškia, kad pasaulis neįvykdė Paryžiaus susitarime numatyto tikslo apriboti visuotinį atšilimą žemiau šios ribos.

Tikslas nebūtų įvykdytas tada, jei 1,5 laipsnio Celsijaus riba būtų viršyta kelis metus iš eilės, tačiau net ir tokiu atveju 2015 m. susitarimas numato galimybę mažinti Žemės temperatūrą po laikotarpio, kuriuo fiksuojamas „perviršis“.

2023 m. Kanadą nusiaubė didžiuliai gaisrai, o Somalio pusiasalyje ir Artimuosiuose Rytuose buvo fiksuojamos ekstremalios sausros. Tuo metu Europą, JAV ir Kiniją užliejo beprecedentė vasaros karščių banga, o Australijoje ir Pietų Amerikoje buvo stebima rekordinė šiluma žiemos metu.

„Tokie reiškiniai toliau blogės, kol atsisakysime iškastinio kuro ir pasieksime nulines išlakas“, – pareiškė Redingo universiteto klimato kaitos profesorius Edas Hawkinsas.

C3S išvados buvo paskelbtos praėjus mėnesiui po to, kai Dubajuje vykusios konferencijos COP28 metu buvo pasiektas klimato susitarimas, kuriame raginama laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro – pagrindinio klimato šiltėjimą skatinančio veiksnio.