Nauja kaltinimų lavina
Pokalbyje su „The Telegraph“ D. Trumpas Aljansą pavadino „popieriniu tigru“, o paklaustas apie galimą išstojimą iš NATO, atsakė: „O taip, aš sakyčiau, kad [tai] daugiau nei svarstytina.“ Jis taip pat pridūrė, kad Rusija Aljanso nebijo.
Amerikos prezidentas leido suprasti, kad tikėjosi operatyvios sąjungininkų NATO pagalbos JAV kare prieš Iraną, tačiau nusivylė. „Mes buvome ten automatiškai, įskaitant Ukrainą. Ukraina nebuvo mūsų problema. Tai buvo testas – ir mes buvome ten dėl jų [turima omenyje JAV pagalba Ukrainai, kurią D. Trumpas laiko nuolaida Europos šalims], mes visada būtume buvę ten dėl jų. Tačiau jie nebuvo ten dėl mūsų [neprisijungė prie JAV operacijos prieš Iraną]“, – pareiškė D. Trumpas.
D. Trumpo pareiškimas sukėlė didelį rezonansą, nors jis ir anksčiau ne kartą sakė, kad nepamirš Europos šalių atsisakymo stoti į karą prieš Iraną.
Baltieji rūmai kritikuoja tai, kad Europos šalys atsisakė padėti deblokuoti Hormuzo sąsiaurį, ir kai kurios uždarė oro erdvę JAV kariniams orlaiviams.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu „Fox News“ neseniai pabrėžė, kad NATO egzistuoja ne vien Europos saugumui. Esą ne mažiau svarbus ir ten esančių karinių bazių panaudojimas tikslams už Europos ribų. „Jei atsakymas į tai yra „ne“, tai kodėl mes tada esame NATO?“ – retoriškai klausė jis.
Kalbos ir realybė
Ypatingą Baltųjų rūmų pyktį antradienį sukėlė Prancūzijos sprendimas neatverti savo oro erdvės JAV kariniams tiekimo skrydžiams į Izraelį.
Vis dėlto padėtis kiekvienoje šalyje skirtinga. Prancūzijos atveju oro erdvė uždaryta skrydžiams su ginkluote Izraeliui, o kiti amerikiečių kariniai skrydžiai reguliariai kerta Prancūzijos teritoriją.
Londonas taip pat atsiribojo nuo karinės operacijos prieš Iraną, tačiau karinės oro pajėgų bazės Fairforde, Mildenhale ir Leikenhite atlieka svarbų vaidmenį – daug amerikiečių bombonešių iš ten pakilo savo atakoms.
Nė vienas NATO partneris nenuėjo taip toli kaip Ispanija, kuri nenori turėti nieko bendra su karu prieš Iraną. Madrido draudimas apima dvi svarbias amerikiečių karines bazes Andalūzijoje – Rotą ir Moroną.
Italijos Vyriausybė savo ruožtu patikina, kad jos pozicija nepasikeitė. Sprendimas neleisti dviem Irano kryptimi skridusiems JAV lėktuvams nusileisti Sigonelos bazėje Sicilijoje atitinkąs JAV ir Italijos sutartis. Jos grindžiamos 1954 m. susitarimu ir vėliau pridėtais protokolais, kurie Italijai paliko teisę leisti arba neleisti konkrečias amerikiečių operacijas.
Žiniasklaidos teigimu, dviejų amerikiečių naikintuvų pilotai apie planuojamą tarpinį nusileidimą Sicilijoje Italijos karinėms institucijoms pranešė jau būdami ore – per vėlai, kad būtų galima laiku pradėti procedūras, pvz., konsultacijas su parlamentu. Todėl pasitaręs su premjere Giorgia Meloni gynybos ministras Guido Crosetto neleido orlaiviams nusileisti Sigoneloje. „Nėra jokių įtampų ar santykių su JAV atšalimo, nes amerikiečiai taisykles žino lygiai taip pat gerai kaip ir mes“, – vėliau pareiškė G. Crosetto.
Italijoje yra aštuonios JAV karinės bazės. Sigonela yra antra pagal dydį amerikiečių karinė oro bazė Europoje po Ramšteino bazės Vokietijoje – joje dislokuota keliolika tūkstančių JAV karių.
„Politico“ manymu, D. Trumpas galėtų pažeisti įstatymą ir bandyti išvesti JAV iš NATO be Kongreso pritarimo, tačiau jam grėstų teismo procesas.
Sudėtinga procedūra
JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris patvirtino, kad D. Trumpo žodžius reikia vertinti rimtai. Vis dėlto net ir norėdami Baltieji rūmai negali taip lengvai išbraukti JAV iš NATO narių sąrašų.
Amerikoje D. Trumpo žodžiai išprovokavo kritikos bangą. Du įtakingi senatoriai, respublikonas Mitchas McConnellas ir demokratas Chrisas Coonsas, bendru pareiškimu priminė, kad NATO yra „sėkmingiausias karinis aljansas istorijoje“ ir „Jungtinių Valstijų saugumo pagrindas daugiau nei 70 metų“, todėl JAV privalo jame likti.
Be to, Senato specialiojo komiteto žvalgybos klausimais vicepirmininkas demokratas Markas Warneris pavadino Aljansą „Amerikos nacionalinio saugumo kertiniu akmeniu“, primindamas, kad NATO atgraso karą Europoje ir garantuoja, kad JAV „niekada neliks vienos krizės akimirkomis“.
Nuo pat NATO įkūrimo 1949 m. iš jos neišstojo nė viena šalis. Priešingai, išsiplėtė: vietoj dvylikos šalių steigėjų dabar joje 32 valstybės.
Šiaurės Atlanto sutarties 13 straipsnis iš tiesų numato galimybę valstybėms išstoti iš Aljanso. Jame nurodoma, kad praėjus 20 metų nuo Sutarties įsigaliojimo bet kuri šalis turi teisę nutraukti savo dalyvavimą joje, tačiau tik praėjus metams po to, kai praneša apie denonsavimą JAV Vyriausybei. Todėl lieka neaišku, kaip ši taisyklė turėtų būti taikoma, jei iš Aljanso norėtų išstoti JAV.
Teisinės kliūtys
Be to, JAV teisės aktai numato, kad joks Amerikos prezidentas negali išvesti JAV iš NATO be dviejų trečdalių senatorių pritarimo. Atitinkamas teisės aktas priimtas 2023 m. pabaigoje kaip pataisa prie JAV gynybos biudžeto įstatymo. Jame pažymėta, kad JAV biudžeto lėšos negali būti naudojamos išstojimui iš NATO.
Paradoksas, tačiau vienas iš šio įstatymo projekto bendraautorių buvo M. Rubio, tuometis senatorius respublikonas iš Floridos. Tuomet jis dėkojo kolegoms Senate „už tai, kad priėmė šią pataisą, kuri garantuoja, kad dabartiniai ir būsimi JAV prezidentai negalės išstoti iš NATO be nuodugnaus aptarimo ir svarstymo JAV Kongrese su amerikiečių tautos dalyvavimu“.
„Politico“ manymu, D. Trumpas galėtų pažeisti įstatymą ir bandyti išvesti JAV iš NATO be Kongreso pritarimo, tačiau jam grėstų teismo procesas, jei, pvz., demokratų vadovaujamos valstijos arba JAV piliečiai, turintys verslo interesų Europoje, nuspręstų kreiptis į teismą.
Kol kas „Politico“ apklausti NATO diplomatai, kongresmenų padėjėjai ir JAV gynybos pareigūnai sako, kad D. Trumpo grasinimai išstoti iš NATO lieka tik žodžiais ir Baltieji rūmai nesiėmė jokių realių žingsnių dėl išstojimo.
Alternatyvi idėja
Atsargos generolas leitenantas Keithas Kelloggas paragino JAV sukurti naują gynybos aljansą, į kurį galėtų būti įtraukta Ukraina, paminėdamas NATO neveiksmingumą kare su Iranu.
Interviu „Fox News“ eteryje jis Aljansą apkaltino bailumu per karą prieš Iraną ir užsiminė, kad JAV galbūt būtų naudingiau turėti skirtingus gynybos partnerius.
„Perbraižyti mūsų turimus gynybos susitarimus, galbūt sukurti tokį susitarimą su Japonija ir Australija, taip pat kai kuriomis Europos šalimis, kurios yra pasiryžusios kovoti, pavyzdžiui, su naująja, vėl įsitraukusia Vokietija ar Lenkija. Netgi su Ukraina, kuri taip pat pasirodė esanti gera sąjungininkė“, – akcentavo K. Kelloggas.
M. Ruttė malšins aistras?
Akivaizdu, kad nauji D. Trumpo grasinimai sąjungininkams taps pagrindine Aljanso generalinio sekretoriaus Marko Ruttės vizito į JAV tema – kitą savaitę jis vyks į Vašingtoną. NATO šį vizitą vadina planiniu.
M. Ruttė išlieka vienu iš nedaugelio žmonių, iki šiol bandančių tiesti tiltus tarp europiečių ir D. Trumpo. „Financial Times“ primena: būtent jis primygtinai reikalavo, kad šalių grupė, įskaitant įtakingiausius NATO narius – Prancūziją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę, – kovo 19 d. skubiai paskelbtų pareiškimą, kuriame išreikštų pasirengimą „prisijungti prie pastangų užtikrinti saugų judėjimą per Hormuzo sąsiaurį“ (vėliau patikslinta – prisijungtų po karo veiksmų pabaigos).
Tai įvyko po to, kai D. Trumpas, atsakydamas į sąjungininkų atsisakymą padėti JAV atblokuoti sąsiaurį, pagrasino nutraukti ginklų tiekimą per PURL – ginkluotės įsigijimo mechanizmą Ukrainai, finansuojamą Europos NATO šalių.
Naujausi komentarai