Ilgamečio Afganistano prezidento Hamido Karzai era baigėsi. Šalis rinks naują lyderį. Kas juo taps, netrukus bus aišku. Ar naujam šalies vedliui pavyks įkvėpti šalyje viltį?

Užsipuolė Jungtines Valstijas

Pastaruoju metu H.Karzai buvo kaip niekuomet įniršęs. Ne ant ko kito, o Jungtinių Valstijų vyriausybės. O dar visai neseniai buvo vienas artimiausių JAV sąjungininkų.
H.Karzai, duodamas interviu JAV dienraščiui "The Washington Post", net pareiškė, kad "al Qaeda" yra "labiau mitas, o ne realybė".

"Amerikos žmonėms – mano geriausi linkėjimai ir dėkingumas. JAV vyriausybei – mano pyktis, mano didžiulis pyktis", – kalbėjo H.Karzai.

Dėl ko širdo Afganistano prezidentas? "Nėra karo, kurį reikia kariauti Afganistane. Manau, didelė dalis konflikto yra sukurta ir atneša kančias afganams, – sakė jis. – Kodėl Amerika yra čia? Negaliu atsakyti už Ameriką. JAV prezidentas sako, kad jie yra čia, kad kovotų su ekstremizmu ir terorizmu bei užtikrintų Amerikos saugumą. Jei kelias į Amerikos saugumo užtikrinimą yra reidai afganų namuose, kovos afganų kaimuose – ką gi, tai neužtikrins Amerikos saugumo".

Prieštaringas susitarimas?

H.Karzai pareiškė, kad amerikiečių norimo susitarimo dėl karinių pajėgų dislokacijos Afganistane neketina pasirašyti.

Pasak jo, susitarimas bus jau jo įpėdinio reikalas. Jungtinės Valstijos įspėjo, kad be susitarimo privalės išvesti visus iki vieno kario. Tai reikštų trapią saugumo situaciją.

"JAV neturės kito pasirinkimo, tik pradėti planuoti laikotarpį po 2014 m. be JAV ir NATO karių Afganistane", – perspėjo pernai Susan Rice, JAV prezidento Baracko Obamos patarėja.
Susitarimas numato, kad po 2014 m. Afganistane turėtų likti apie 15 tūkst. karių, daugiausia amerikiečių.

Dalis jų turėtų apmokyti Afganistano karius, kita dalis – dalyvauti specialiose operacijose prieš teroristus. Pernai susitarimui su Jungtinėmis Valstijomis pritarė aukščiausia Afganistano genčių taryba, vadinamoji Loja Džirga. Ją sudaro pustrečio tūkstančio afganų genčių vadų, bendruomenių lyderių ir įtakingų politikų. Tik Talibanas susitarimą su Amerika pasmerkė.

Tačiau net ir Loja Džirgos sprendimas H.Karzai nuomonės nepakeitė.

Afganistano prezidentas pernai spalį reikalavo, kad amerikiečiai nevykdytų reidų šalies gyventojų namuose, negavę Afganistano valdžios sutikimo.

Be to, H.Karzai pareiškė norintis, kad JAV bendradarbiautų su Talibanu sudarant taikos sutartį.

Kas pakeis H.Karzai Afganistano prezidento poste? Geras klausimas. Ar tai bus nuosaikus Amerikos šalininkas, kokiu anksčiau buvo H.Karzai, o gal priešingai – koks radikalus politikas.

Antai, apie savo dalyvavimą rinkimuose paskelbė Abdulas Rassoulas Sayyafas. Šis asmuo – gan įdomi asmenybė. Sakoma, kad būtent jis padėjo Afganistane atsirasti "al Qaedai".

Konservatyvių pažiūrų islamo teologas A.R.Sayyafas vadovavo sukarintoms apmokymo stovykloms Afganistane ir Pakistane 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose. Pasak amerikiečių žvalgybos, jis net buvo pažįstamas su "al Qaedos" buvusiu vedliu Osama bin Ladenu.

A.R.Sayyafas O.bin Ladenui padėjo sugrįžti į Afganistaną 1996 m., kai jis buvo išvarytas iš Sudano. O.bin Ladenas gyveno Talibano valdomame Afganistane iki amerikiečių vadovaujamos invazijos 2001 m. pabaigoje, vėliau persikėlė Pakistaną.

Nuosaikesnis kandidatas – buvęs užsienio reikalų ministras Abullah Abdullah. Pasak apklausų, jam prognozuojama pergalė.

Tarp kandidatų minimi ir dabartinis užsienio reikalų ministras Zalmay Rassoulas, liberalas Ashrafas Ghani ir kiti.

Kruvina šalies istorija

Ekspertai mano, kad situacija Afganistane po šių rinkimų kardinaliai nesikeis.

Vienintelis svarbus Vakarams pavykęs dalykas Afganistane – "al Qaedos" sunaikinimas. Tačiau Afganistanas veikiausiai toliau kęs nepriteklius.

Skurdas ir nedarbas – esminės afganus kamuojančios problemos. Maža to, nesiliaujantys neramumai toliau kursto visuomenės nusivylimą.

Realiai nei JAV ir sąjungininkams, nei anksčiau Afganistane šeimininkauti pasiryžusiems SSRS kariams šios šalies galvosūkio nepavyko išspręsti.

Afganistanas visuomet buvo krauju aplaistyta žemė. Po nesėkmingos SSRS invazijos į Afganistaną 1989 m., šalyje kilo du pilietiniai konfliktai. Vienas jų prasidėjo netrukus po to, kai 1989 m. pasitraukė sovietai, ir tęsėsi iki 1992 m., kitas vyko nuo 1992 iki 1996 m.

Per pirmąjį pilietinį karą su SSRS kariais kovoję JAV ir Pakistano remiami modžahedai bandė nuversti sovietams pasitraukus valdžioje likusią Sovietų Sąjungos remiamą marionetinę vyriausybę.

Vykstant karui JAV, Saudo Arabija ir Pakistanas suaktyvino pagalbą modžahedams.

Šiems 1992 m. nuvertus komunistų režimą, prasidėjo vadinamasis antrasis pilietinis Afganistano karas, per kurį dėl valdžios šalyje, kurstomi šalių kaimynių, ėmė kovoti buvę antisovietinio pasipriešinimo karo vadai.

Jų tarpusavio vaidai paskandino Afganistaną kruvinuose mūšiuose.

Per pilietinį karą Afganistane klestėjo chaosas – civilių žudynės, prievartavimai ir išnaudojimai. Iš šalies per karą pabėgo apie pusę milijono žmonių. Chaosas tęsėsi tol, kol 1994 m. Kandaharo mieste kilo stiprus religinis-politinis pasipriešinimas – Talibanas.

Tuo metu Kandaharą valdė keli vietos puštūnų karo vadai. Talibų jie buvo išvaikyti. Tvarką grąžinti sugebėję talibai buvo palankiai sutikti kituose Pietų Afganistano regionuose, kurie iki šiol laikomi Talibano bastionu.

Greitai Talibanas sulaukė pagalbos iš Pakistano ir Saudo Arabijos, o 1996 m. talibai jau karaliavo sostinėje Kabule. Afganistane buvo įvestas islamiškas šariato teise paremtas valdymo modelis.

Talibų valdymo metais šalyje buvo iš esmės sunaikintas opijaus verslas, nuslopinta komunistinių jėgų ir buvusių karo vadų įtaka. Nors konsoliduodami valdžią talibai nevengė represijų, o vakariečių akimis naujoji Afganistano santvarka buvo nuožmumo įsikūnijimas, daugeliui afganistaniečių po pilietinių karų sukeltų katastrofų talibai tapo jei ne laisvės, tai bent jau tvarkos ir stabilumo garantu.

Kas laukia toliau?

Dabar Vakarų analitikai ir karo ekspertai nuogąstauja, kad po daugiau nei dešimtmečio Vakarų dominavimo šalyje valdžią susigrąžins kuri nors stipri gentis.

Galbūt tai nebus Talibanas, tačiau tokių kaip talibai Afganistane – daug.

Akivaizdu, kad Vakarams nepavyko suvienyti šalies "iš viršaus". Nuosaikios gentys galbūt palaikys dabartinę politinę sistemą, tačiau niekas nežino, ar šalyje dėl įtakos, pasitraukus NATO, neprasidės pilietinis karas.

Diplomatai sako, kad viskas priklausys nuo to, kaip Afganistane bus panaudojama tarptautinė parama.

Kritikai akcentuoja, kad 2001–2014 m. karas Afganistane ne tik nieko neišsprendė, bet ir pastūmėjo šalį žlugimo link.

Kvaišalų gamybos mastas kasmet auga

Afganistanas – vienas didžiausių opiumo gamybos centrų pasaulyje. Pasak Jungtinių Tautų, kasmet Afganistane išauginamų opijinių aguonų mastas auga. Pernai jis pasiekė rekordines aukštumas.

2013 m. aguonų pasėlių plotas padidėjo 36 proc., palyginti su padėtimi ankstesniais metais. JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) ataskaitoje taip pat teigiama, kad opijaus, pagrindinės heroino gamybos žaliavos, gamyba išaugo beveik 50 proc.

Ryškiausia narkotinių medžiagų gamybos didėjimo tendencija pietinėje Hilmendo provincijoje.

Remiantis UNODC, opijaus aguonų laukai nuo 2001 iki 2005 m. didėjo nuo 154 tūkst. iki 209 tūkst. hektarų, o produkcija išaugo 49 proc. Nuo 2005 iki 2014 m. skaičiai dar padidėjo.
UNODC duomenimis, iš pasaulyje pagaminamo ir išgaunamo opiumo 87 proc. pagaminama ir 63 proc. išgaunama Afganistane. Apskaičiuota, kad 52 proc. Afganistano bendro vidaus produkto, arba apie 2,7 mlrd. JAV dolerių, gauta iš neteisėto aguonų auginimo.

2001 m. išvijus Talibaną, opiumo gamyba išaugo. Vien tik 2004 m. opiumo gamyba pašoko 64 proc. iki maždaug 4,2 tūkst. tonų, palyginti tik su 185 tonomis 2001 m. po Talibano įvesto draudimo auginti aguonas.

Heroinas vartojamas kaip skausmo malšinamieji arba stimuliuojantys narkotikai. Reguliarus arba dažnas vartojimas sukelia fiziologinę ir psichologinę priklausomybę, kuri dažnai gali peraugti į narkomaniją.

Auginti aguonas šioje šalyje tapo itin pelninga veikla. Daugelis vietos ūkininkų suvokia, kad alternatyvus derlius neatneš jiems tokio pelno, kaip aguonų auginimas. Todėl, nepaisant draudimų, rizikuoja. Be to, skatinti alternatyvų verslą Afganistano vyriausybė, dažnai skęstanti korupcijos liūne, neturi pakankamai lėšų.

Vyriausybė, kovodama su aguonų auginimu, ėmė naikinti aguonų laukus. 2004 m. antrai kadencijai išrinktas Afganistano vadovas Hamidas Karzai pareiškė, kad kovos su narkotikų gamyba visomis priemonėmis. Vis dėlto rezultatų "džihadas" prieš opiumą nedavė. Priešingai, opiumo gamybos mastai išaugo.

Narkotikų prekyba kelia problemų kaimyninių šalių vyriausybėms. Rusija, kuriai narkotikų kontrabanda iš Centrinės Azijos valstybių kelia didelį rūpestį, pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turėtų rimtai susirūpinti dėl kvaišalų. Viktoras Ivanovas, Rusijos Federalinės narkotikų kontrolės tarnybos vadovas, pareiškė, kad amerikiečiai po Krymo krizės vienašališkai nutraukė bendradarbiavimą su Rusija Afganistano klausimu, kad išvengtų atsakomybės už kvaišalų problemą šioje centrinės Azijos šalyje. Tačiau, jo teigimu, klausimas – per opus, kad nebūtų sprendžiamas.

Pasak JT specialistų, per daugiau nei dešimtmetį besitęsiančią karinę NATO kampaniją Afganistane tarptautinėms pajėgoms nepavyko išspręsti narkotikų problemos.
Šiuo metu versle dominuoja vadinamieji Afganistano narkotikų baronai – įtakingi veikėjai, kurie susižeria milijonus dolerių ir ne tik platina narkotikams gaminti būtinas medžiagas, bet ir patys imasi narkotikų, pavyzdžiui, heroino gamybos Afganistane.