Afganistane toks didelis spaudimas turėti sūnų, kad kai kurie tėvai mergaites perrengia berniukiškai. Bet anksčiau ar vėliau jos vėl turi tapti mergaitėmis ir, kaip rašo dienraštis "The New York Times", dažnai toks virsmas būna asmeninė jų tragedija.

"Bacha posh"

Šešiametė Mehran Rafaat iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo bendraamžių mergaičių. Jai patinka būti dėmesio centre. Ji dažnai supyksta, kai kas nors vyksta ne taip, kaip ji nori. Kaip ir kitos trys vyresnės seserys, mergaitė bando pažinti pasaulį.

Tačiau kai motina Azita Rafaat, kuri yra ir Afganistano parlamento narė, pradeda ryte Mehran ruošti į mokyklą, išryškėja didžiulis jos ir kitų mergaičių skirtumas. Mehran seserys apsivelka juodas sukneles ir užsiriša skaras, o šešiametė – apsirengia žalias kelnes, baltus marškinėlius ir užsiriša kaklaraištį. Dabar Mehran atrodo kaip berniukas.

Nėra statistikos, kiek mergaičių Afganistane rengiamos berniukiškai. Tačiau beveik kiekvienas afganistanietis gali papasakoti apie tokį asmenį. Vieniems tai – giminaitis, kitiems – draugas, tretiems – bendradarbis. Tokie vaikai Afganistane nevadinami nei sūnumi, nei dukra. Jie yra "bacha posh" – tai išvertus iš dari kalbos reiškia "aprengta kaip berniukas".

Berniukas – svarbiausia

Afganistaniečių šeimos turi aibę priežasčių paversti savo dukras berniukais – tai ir materialiniai poreikiai, ir visuomeninis spaudimas susilaukti sūnaus. Tėvai dukrai trumpai nukerpa plaukus ir rengia berniukiškais drabužiais. Tai trunka, iki kol vaikas pradeda bręsti.

Afganistane sūnūs visada buvo vertinami labiau. Jie vieninteliai gali perimti tėvo turtą ir vardą. Šeimos, kuriose nėra berniukų, yra gailesčio ir paniekos objektai. Todėl net perrengus dukrą berniuku, šeimos vertė bent porai metų pakyla. Be to, "bacha posh" gali lengviau gauti išsilavinimą, darbą ir net lydėti savo seseris į viešumą, t. y. "bacha posh" suteikiamos tokios laisvės, kurios mergaitėms net neįsivaizduojamos.

Didelė dalis neišprususių afganistaniečių tiki, kad tik nuo moters priklauso jos atžalos lytis, todėl jei gimsta dukra, dažnai kalčiausia būna motina.

Spaudimo neatlaikė

"Taip, tai nenormalu jums, – kalbėjo Mehran mama A.Rafaat. – Ir žinau, kad jums labai sunku suprasti, kai motina taip elgiasi su savo jauniausia dukra. Tačiau noriu pasakyti, kad Afganistane vyksta daug dalykų, kurie jums, vakariečiai, neįsivaizduojami."

Pirmasis A.Rafaat gimdymas truko net 72 valandas. Gimė dvynės mergaitės Banafsha ir Beheshta. Kai jos anyta pradėjo verkti, moteris suprato, kad tai ne iš baimės dėl sunkiai pasaulį išvydusių dvynių – ji ašarojo, nes šeimoje atsirado dar dvi mergaitės. Vėliau ji gimdė dar du kartus ir abu kartus – vėl mergaitės.

Dabar vyras vėl norėjo, kad A.Rafaat gimdytų, bet tada jai būtų buvę sunku suderinti darbą parlamente, dėl kurio šeima išsilaiko. Be to, neaišku, ar vėl nebūtų gimusi mergaitė. Tačiau vyras tik ir kalbėjo apie sūnų.

"Jei Afganistane neturi sūnaus, tai didelis trūkumas. tartum prarastum patį svarbiausią savo gyvenimo tikslą. Visiems tavęs gaila", – pasakojo parlamentarė.

Vyras pradėjo grasinti susirasiąs dar vieną žmoną, o jos politinei karjerai taip pat iškilo grėsmė – ji juk nepagimdė sūnaus.

"Žmonės užsuka į mūsų namus su gailesčiu, nes mes neturime sūnaus, – pasakojo A.Rafaat. – O mergaičių mes negalime išleisti į lauką. Jei perrengiam Mehran berniuku, ji gauna daugiau erdvės ir laisvės mūsų visuomenėje. Ji gali nueiti į parduotuvę ir padėti tėvui."

Visi šeimos nariai ir kolegos žino, kad Mehran yra mergaitė, bet "sūnaus" pasirodymas prieš svečius ir pažįstamus sutvirtina šeimą.

"Kai žmonės dabar manęs klausia, aš atsakau: "Taip, aš turiu sūnų", ir jie tai mato. Tad jie tyli, ir aš tyliu."

Gelbėja nuo bado

Dešimtmetė Miina tik dvi valandas kiekvieną dieną praleidžia mokykloje. Tuomet ji būna mergaitė, bet grįžusi į namus, esančius viename vargingiausių Kabulo rajonų, ji persirengia berniuku ir skuba į darbą netoli esančioje parduotuvėlėje.

Kiekvieną vakarą ji grįžta namo su maždaug 1,3 dolerio, kad padėtų išgyventi savo šeimai – 8 sesutėms ir 40-metei motinai Nasimai. Miinos tėvas, bedarbis mūrininkas, dažniausiai būna išvykęs. Viską, ką jis uždirba, išleidžia narkotikams.

Mergaitėms dirbti parduotuvėje negalima, todėl ir teko Miinai pavirsti berniuku. Kai ji suaugs, berniuku teks pavirsti jaunesniosioms jos sesutėms.

Negali vėl tapti mergaite

15-metė Zahra kiek save atsimena buvo "berniukas", bet dabar jai jau laikas pavirsti mergaite. Tai jai labai skaudu: "Aš neturiu nieko mergaitiška. Aš noriu visada būti berniukas, berniukas ir tik berniukas."

Rytais Zahra į mokyklą eina pasipuošusi kaip mergaitė, bet paskui ji tampa berniuku – su kitais paaugliais žaidžia futbolą, kriketą, važinėja dviračiu ir treniruojasi taikvondo. Viso to ji negalėtų daryti būdama mergaitė. Kaimynai žino, kas išties yra Zahra, bet visur kitur ji – jaunuolis.

"Žmonės negražiai vadina mergaites, šaukia ant jų gatvėse. Kai aš tai matau, nenoriu būti mergaitė. Kai esu berniukas, niekas taip su manimi nekalba", – pasakojo Zahra.

Shukria Siddiqui taip pat buvo auginama kaip berniukas, bet vėliau ištekinta. Ji taip ir nesusitaikė su apribojimais moterims arba netapo tradicine silpnosios lyties afganistaniete – priešinosi burkos nešiojimui, vyro vienvaldystei ir net per vieną konfliktą skėlė jam atgal.

83-ejų istorikė Nancy Dupree, kuri Afganistane praleido didžiąją dalį gyvenimo, pasakojo, kad "bacha posh" nėra sena tradicija. Tiesa, ji yra mačiusi XX a. pradžioje darytą nuotrauką, kurioje vyriškai perrengtos moterys saugo karaliaus Habibollah haremą.