2021 metų rugpjūtį užgrobusi valdžią Talibano vyriausybė uždraudė mergaitėms ir moterims lankyti vidurines mokyklas ir universitetus ir liepė viešumoje dėvėti drabužius, kūną dengiančius nuo galvos iki kojų. Taip pat joms uždrausta lankytis parkuose, sporto salėse ir pramogų vietose.

Praėjusį mėnesį išleistas įsakymas verčia uždaryti tūkstančius grožio salonų visoje šalyje, kuriuose dirba moterys ir kurie dažnai yra vienintelis namų ūkių pajamų šaltinis, ir taip uždraudžia vieną iš nedaugelio likusių galimybių moterims bendrauti ne namuose.

„Neatimkite mano duonos ir vandens“, – skelbė užrašas, kurį viena protestuotojų nešė gatve, kurioje įsikūrę daugybė sostinės grožio salonų.

Vieši protestai Afganistane rengiami retai ir dažnai išsklaidomi jėga, tačiau naujienų agentūra AFP spėjo pamatyti, kad trečiadienį vykusiame mitinge dalyvavo apie 50 moterų, iki kol jos atkreipė saugumo darbuotojų dėmesį.

Vėliau protestuotojos su žurnalistais dalijosi vaizdo įrašais ir nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kaip pareigūnai jas išvaiko, panaudoję vandens patranką, o fone girdėjosi šūviai.

„Šiandien surengėme šį protestą, kad galėtume pasikalbėti ir derėtis“, – sakė grožio salono darbuotoja, kurio vardo ir pavardės AFP saugumo sumetimais neskelbia.

„Tačiau šiandien niekas neatėjo su mumis pasikalbėti, mūsų išklausyti. Jie nekreipė į mus dėmesio, o po kurio laiko išvaikė mus šaudydami į orą ir naudodami vandens patrankas“, – pridūrė ji.

Jungtinių Tautų misija Afganistane (UNAMA) pasmerkė protestų nutraukimą.

„Pranešimai apie jėga numalšintą taikų moterų protestą prieš grožio salonų draudimą – naujausias moterų teisių pažeidimas Afganistane – kelia didelį susirūpinimą“, – sakoma tviteryje.

„Afganistanietės turi teisę reikšti savo nuomonę be smurto. De facto valdžia privalo to laikytis“, – priduriama jame.

Birželio pabaigoje Dorybių skatinimo ir ydų prevencijos ministerija įsakė grožio salonams per mėnesį užsidaryti, teigdama, kad per šį pereinamąjį laikotarpį jie galės sunaudoti atsargas.

Ji teigė, kad šį įsakymą priėmė, nes didelės sumos, išleidžiamos grožio procedūroms, neva kelia sunkumų neturtingoms šeimoms, o kai kurios salonuose atliekamos procedūros esančios neislamiškos.

Ministerija teigė, kad dėl gausaus makiažo moterys prieš maldą negali tinkamai nusiprausti, o blakstienų ir plaukų priauginimas draudžiamas.

Įsakymo kopijoje, kurią matė agentūra AFP, sakoma, kad tokį žodinį įsakymą perdavė aukščiausiasis lyderis Hibatullah Akhundzada (Hibatula Achundzada) .

Saugi vieta

Kabule ir kituose Afganistano miestuose per 20 metų, kai JAV vadovaujamos pajėgos buvo šalyje, padaugėjo grožio salonų.

Jie buvo laikomi saugia vieta susirinkti ir bendrauti atskirai nuo vyrų ir suteikė moterims svarbių verslo galimybių.

Praėjusį mėnesį JT Žmogaus teisių tarybai pateiktoje specialiojo pranešėjo Richardo Bennetto (Ričardo Beneto) ataskaitoje, skirtoje Afganistanui, teigiama, kad moterų ir mergaičių padėtis šalyje yra viena blogiausių pasaulyje.

„Didelė, sisteminga ir institucionalizuota moterų ir mergaičių diskriminacija yra Talibano ideologijos ir valdymo pagrindas, todėl kyla susirūpinimas, kad jie gali būti atsakingi už lyčių apartheidą“, – sakė R. Bennettas.

H. Akhundzada retai pasirodo viešumoje ir valdo dekretu iš Kandaharo – Talibano judėjimo dvasinės gimtinės. Praėjusį mėnesį jis sakė, kad priėmus islamiškąjį valdymą Afganistano moterys buvo išgelbėtos nuo tradicinės priespaudos ir joms sugrąžintas laisvų ir garbingų žmonių statusas.

Pareiškime Aukojimo šventės (Id al Adha) proga jis teigė, kad buvo imtasi priemonių užtikrinti moterims „patogų ir klestintį gyvenimą pagal islamo šariatą“.

Moterys taip pat dažniausiai negali dirbti JT ar nevyriausybinėse organizacijose, o tūkstančiai jų buvo atleistos iš valstybinių darbų arba joms mokama už tai, kad liktų namuose.