Didesnis nei tikėtasi rinkėjų aktyvumas per Afganistano prezidento rinkimus ir tai, kad Talibanas nesugebėjo reikšmingai sutrukdyti balsavimo, iškėlė klausimų dėl sukilėlių pajėgumo įtraukti šalį atgal į chaosą išvykstant užsienio pajėgoms.

Talibanas pareiškė, kad per šeštadienio rinkimus, kuriuos vadino JAV remiama apgavyste, surengė daugiau kaip tūkstantį atakų ir nužudė dešimtis žmonių, bet saugumo pareigūnai sakė, kad šie skaičiai yra labai išpūsti.

Šeštadienį sprogo dešimtys nedidelių pakelės bombų, buvo surengta išpuolių prieš rinkimų apylinkes, policiją ir rinkėjus, tačiau bendras smurto lygis buvo daug žemesnis nei Talibanas grasino.

Ir, nepaisydami pavojų rinkimų apylinkėse, beveik 60 proc. iš 12 mln. rinkimų teisę turinčių afganų atėjo balsuoti.

Tai rodo pasiryžimą tarti žodį per apskritai pirmąjį Afganistane demokratinį valdžios perdavimą, prezidentui Hamidui Karzai (Hamidui Karzajui), kuris nebegali siekti perrinkimo, pasitraukiant po 12 valdymo metų.

Sekmadienį sostinėje Kabule buvo justi, kad galbūt didesnis stabilumas yra ranka pasiekiamas po 13 nesantaikos metų, kurie prasidėjo 2001-ųjų pabaigoje nuvertus islamistų Talibano režimą. Sukilimas pareikalavo mažiausiai 16 tūkst. civilių afganų ir tūkstančių saugumo pajėgų narių gyvybių.

„Tai išsipildžiusi mano svajonė, – sakė Afganistano parlamentarė Shukria Barakzai (Šukrija Barakzai). – Tai buvo fantastiškas antausis Afganistano priešui, didelis smūgis į veidą tiems, kurie mano, kad Afganistanas nėra pasirengęs demokratijai“.

Tačiau dar gali būti per anksti daryti išvadas, kad Talibanas nusilpo.

Per rinkimus patruliavo daugiau kaip 350 tūkst. saugumo pajėgų narių, be to, Talibano planams smogti rinkimų apylinkėms galėjo sutrukdyti ir patikrinimo postai bei kelių užtvaros aplink sostinę.

Maždaug 14 proc. rinkimų apylinkių nebuvo atidarytos, daugiausia – šalies pietryčiuose ir pietuose, kur Talibanas veikia aktyviausiai, nes armija dėl didelės atakų rizikos nesugebėjo užtikrinti saugumo.

Tuo metu pagrindiniai kandidatai į Afganistano prezidentus sekmadienį – kitą dieną po to, kai milijonai afganų nepaisydami Talibano grasinimų atėjo balsuoti, – reiškė susirūpinimą, kad balsavimą temdė sukčiavimas.

Pasaulio lyderiai gyrė afganų rinkėjų, kurie masiškai balsavo nepaisydami prasto oro ir didžiulės bauginimo kampanijos, drąsą ir ragino demonstruoti kantrybę, kol vyks ilgas balsų skaičiavimas.

Prieš rinkimus buvo nuogąstavimų, kad gali pasikartoti didelio masto sukčiavimas, kuris temdė prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) perrinkimą 2009 metais, ir kad tai gali pakirsti laimėtojo legitimumą sunkiu metu karo nualintai šaliai.

Buvo pranešimų, kad rinkimų apylinkėse daugelyje šalies vietų trūko balsalapių, todėl kai kurie žmonės negalėto atiduoti savo balso, be to, buvo pareiškimų apie daugkartinį balsavimą.

Tačiau proceso stabilumą žadantis ženklas buvo dviejų pagrindinių kandidatų pareiškimai, kad jie paklus Rinkimų skundų komisijos (RSK) sprendimams.

H.Karzai pasitraukia po dviejų kadencijų, pagal įstatymus nebegalėdamas siekti perrinkimo.

Zalmai Rassoulas (Zalmajis Rasulas), kuris prieš balsavimą buvo laikomas H.Karzai pasirinkimu, sekmadienį per spaudos konferenciją sakė, kad pateikė skundų RSK, bet atsisakė nurodyti detales.

Jis išreiškė įsitikinimą, kad RSK deramai išstudijuos susirūpinimą keliančius dalykus, bet perspėjo: „Jokio prezidento, išrinkto sukčiaujant, Afganistanas nepriims“.

Buvęs Pasaulio banko ekonomistas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis), kuris pareiškė, kad pagal preliminarius rezultatus pirmauja, išreiškė panašią poziciją.

„Yra pranešimų apie rimtą sukčiavimą keliose vietose, bet viskas yra užfiksuota dokumentuose ir bus perduota RSK ištirti“, – parašė jis savo oficialioje „Twitter“ paskyroje.

„Norėčiau patikinti visus afganus, (nesvarbu), ar jie balsavo už mus, ar ne, kad mes suformuosime visus apimančią vyriausybę, kuri vienodai elgsis su visais afganais“, – pridūrė jis.

Kad ir kas iškils laimėtoju po ilgo balsų skaičiavimo ir apeliacijų nagrinėjimo proceso, jo lauks kova su Talibanu be JAV vadovaujamų pajėgų pagalbos.

Trečias iš pagrindinių kandidatų, Abdullah Abdullah (Abdula Abdula), kuris liko antras per 2009 metų rinkimus, sakė, kad jo komanda taip pat pateikė skundų.

„Deja, iš šimtų mūsų tėvynainių buvo atimtos jų teisės dėl balsalapių trūkumo. Procesas nebuvo be trūkumų, – sakė jis. – Užregistravome skundus dėl sukčiavimo“.

Apskaičiuota, kad balsavo maždaug 7 mln. žmonių – daugiau kaip 50 proc. rinkėjų, pranešė Nepriklausoma rinkimų komisija. Tai didžiulis rinkėjų aktyvumo padidėjimas nuo 2009 metų, kai balsavo tik maždaug trečdalis tokią teisę turinčių afganų.

Preliminarūs rezultatai turi būti paskelbti balandžio 24 dieną ir jeigu nė vienas kandidatas nebus gavęs daugiau kaip 50 proc. balsų, gegužės pabaigoje įvyks antras rinkimų ratas.