Šie agitatoriai siekia pavaizduoti ukrainiečius kaip nacius arba įteigti, kad Vakarų parama Kyjivui mažėja.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia kai kuriuos pagrindinius melagingus arba klaidinančius teiginius, kuriuos per pastaruosius metus patikrino jos skaitmeninio faktų tikrinimo grupės.
Viskas surežisuota?
Pati Rusijos valdžia skleidė mintį, kad kai kurie didžiausi žiaurumai, pavyzdžiui, 2022 metų balandį įvykdytos civilių žudynės Bučoje netoli Kyjivo, buvo inscenizuoti.
Šiuo atveju buvo panaudoti du prastos kokybės vaizdo įrašai, pakišantys mintį, jog žmonės tik apsimeta mirusiais, tačiau įvykio vietoje dirbusioms AFP komandoms pavyko tai paneigti.
Socialinėje žiniasklaidoje buvo plačiai paskleista daug kitų panašaus pobūdžio vaizdo įrašų, esą rodančių, kad kai kurie siaubingi nusikaltimai buvo surežisuoti.
Tačiau paaiškėjo, kad išplatinta filmuota medžiaga yra visiškai nesusijusi su įvykiais Ukrainoje, pavyzdžiui, repo vaizdo klipas, mokslinės fantastikos filmas arba Rusijos televizijos serialas.
Žiniasklaida ugnies linijoje
Daugelis kaltinimų nukreipti į pagrindines pasaulio žiniasklaidos organizacijas. Šia tema buvo pasidalinta daugybe suklastotų ekrano nuotraukų, pavyzdžiui, teigiant, kad CNN savo reportažuose naudojo senus, su karu visiškai nesusijusius kadrus.
Kiti interneto vartotojai užsipuolė televizijos kanalus, kaltindami juos tuo, kad jie esą rodo sužeistaisiais apsimetančius žmones. Iš tikrųjų šie žmonės yra tikros Rusijos atakų aukos.
Kaltinimai nacizmu
Internete buvo ir daugybė melagingų gandų, atkartojančių Maskvos naratyvą, esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra „nacių“ arba „narkomanų“ gaujos vadovas.
Socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi melagingais pranešimais, kad nacių tatuiruotėmis išmargintas vyras yra Kyjivo policijos viršininkas arba kad V. Zelenskis buvo nufotografuotas vilkintis futbolo marškinėlius su svastika.
Kaltinimai narkotikais buvo platinami kartu su abejotinos kokybės klaidinančiu vaizdo įrašu, neva įrodančiu V. Zelenskio priklausomybę nuo kokaino.
Prieš pabėgėlius nukreipta dezinformacija
Ukrainiečių pabėgėliai taip pat tapo taikiniais, ypač kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Slovakijoje.
Internete išplito suklastotos ar klaidinančios nuotraukos bei vaizdo įrašai, kuriuose pabėgėliai vaizduojami kaip neonaciai, nusikaltėliai arba rodomos jų viešajame transporte neva paliktos šiukšlės.
Kitose klaidinančiose žinutėse, kuriomis dalijamasi įvairiose Europos šalyse, teigiama, kad Ukrainos pabėgėliams mokamos didesnės socialinės išmokos nei priimančiųjų šalių pensininkams ar veteranams.
Išduota sąjungininkių?
Kita nuolat pasikartojanti tema – tariama Ukrainos kaimynės ir sąjungininkės Lenkijos išdavystė.
Taip manipuliuojama orų žemėlapiais, kad atrodytų, jog Lenkija nori aneksuoti dalį Ukrainos teritorijos, arba skelbiami suklastoti dokumentai, esą rodantys, kad Varšuva planuoja įkurti protektoratą Vakarų Ukrainoje.
Kituose socialinės žiniasklaidos įrašuose bandoma pakišti mintį, kad parama Kyjivui nėra tokia tvirta, kaip norėtų tikėti Vakarai.
Atsirado fotošopu pakoreguotų prieš pabėgėlius nukreiptų plakatų Prahoje ar Varšuvoje atvaizdų, suklastotų nuotraukų, kuriose esą matyti prieš V. Zelenskį nukreiptas gatvės menas didžiuosiuose pasaulio miestuose. Dar kituose atvaizduose matyti netikri prancūzų satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ puslapiai, kuriuose tyčiojamasi iš ukrainiečių prezidento.
Sankcijos ir energetikos krizė
Dezinformacijos būta ir energetikos klausimu, Vakarams taikant sankcijas Rusijai ir sparčiai kylant naftos bei elektros kainoms.
Be daugybės neteisingų teiginių apie kainas ar atsargas, dezinformaciniuose pranešimuose rašoma, kad Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) nori uždrausti šildyti namus daugiau nei iki 17 Celsijaus laipsnių.
Europoje išaiškėjo plataus masto kampanija, kurios metu buvo imituojamos pirmaujančios naujienų svetainės – daugiausia Vokietijoje, bet taip pat ir kitose Europos šalyse – siekiant skleisti promaskvietiškas žinutes.
Pavyzdžiui, atrodė, kad didžiausio Vokietijos bulvarinio laikraščio „Bild“ interneto svetainėje atsirado straipsnis apie berniuką, žuvusį per dviratininko avariją Berlyne. Avarija esą įvyko naktį išjungus gatvių apšvietimą, nes stipriausiai Europos ekonomikai pritrūko energijos.
Tačiau ta naujienų svetainė ir straipsnis buvo suklastoti.
