Skaidrumo principas, kuriuo taip mėgsta girtis eurobiurokratai, per Europos Parlamento (EP) rinkimus, regis, negalioja. Kiek Europos mokesčių mokėtojų pinigų išleista EP rinkimų agitacijai Lietuvoje – didžiausia paslaptis.
18 mln. eurų
Šių metų EP rinkimų kampanija ES kainavo 18 mln. eurų, arba 62,1 mln. litų. Tačiau sužinoti, kiek šių pinigų gavo Lietuva, neįmanoma – informacija laikoma po septyniais užraktais.
"27 ES valstybėse 23 kalbomis vykdoma EP rinkimų kampanija kainuos 18 mln. eurų, arba 0,05 euro, šią sumą padalijus iš visų rinkimų teisę turinčių europiečių skaičiaus", – skelbė oficiali EP svetainė www.europarl.europa.eu.
Tačiau už kokius agitacinius projektus ir kiek pinigų gavo privačios bendrovės atskirose šalyse, nutylima.
Tiesa, informuojama, kad šiemet kampaniją, raginančią europiečius ateiti balsuoti, centralizuotai vykdė įmonė "Scholz and Friends". Vokietijos mieste Hamburge įsikūrusi viešųjų ryšių bendrovė turi partnerių ir Lietuvoje.
Bendrovės subrangovai, kurie su EP informaciniu biuru skelbė informaciją apie artėjančius rinkimus, mėgindami išjudinti rinkėjus Lietuvoje, tapo bendrovė "Komunikacija ir konsultantai". Įmonė yra bendrovės "Scholz&Friends European Network" nepriklausomas partneris.
Informacija neskelbtina
Ką per kampaniją Lietuvoje nuveikė ir kaip "Komunikacija ir konsultantai" platino informaciją apie artėjančius rinkimus, bendrovės direktorė Laima Kasparaviečienė pasakyti negalėjo.
"Yra mūsų interneto puslapis ir visi mūsų projektai ten įvardyti. Mes jau veikiame 12 metų, – sakė ji, bet vėl patikslinus, jog dienraštį domina informacija apie šių metų rinkimų į EP kampaniją, kiek sutriko: – Aš geriau jus sujungsiu su už projektus atsakingu asmeniu."
Nepanoro direktorė atskleisti ir to, kiek tiems projektams buvo atseikėta lėšų. "Visai kampanijai visoms 27 šalims buvo skirta tam tikra suma", – pradėjo direktorė. Paklausta apie konkrečiai "Komunikacijai ir konsultantams" skirtus pinigus pareiškė, jog ši informacija neskelbtina.
"Galite kreiptis į EP informacinį biurą, mes atskaitingi jiems. Galbūt jie galės atskleisti sumą", – teigė ji.
Įvykdė du projektus
Rinkimų agitaciją kuravusi "Komunikacija ir konsultantai" konsultantė Miglė Mackevičiūtė pareiškė žinanti, kiek Europos mokesčių mokėtojų pinigų išleista Lietuvoje, tačiau atskleisti informacijos negalinti, nes ji esą konfidenciali.
"Manau, niekas negalės jos atskleisti", – pranašiškai teigė ji ir buvo teisi.
Net EP informaciniame biure Lietuvoje šios informacijos nepavyko gauti. Biuro vadovė Daiva Jakaitė paaiškino, kad suskaičiuoti pinigų tiesiog neįmanoma. Daug projektų buvo vykdoma centralizuotai, todėl konkrečiai pasakyti, kiek mokesčių mokėtojų pinigų buvo išleista Lietuvoje, labai sunku.
Kita vertus, "Komunikacijos ir konsultantų" konsultantė M.Mackevičiūtė sakė, kad už neskelbiamą sumą Lietuvoje buvo vykdyti du projektai.
"Pirmasis – milijono skrajučių apie rinkimų kampaniją gamyba. Jos buvo išplatintos su balsavimo biuleteniais. Antras projektas skirtas regionams. Mažeikiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje ir Alytuje rinkimų motyvais buvo dekoruotas viešasis transportas", – sakė konsultantė.
Visa kita, anot M.Mackevičiūtės, buvo adaptacija.
"Realiai mūsų darbas buvo padaryti vertimus reklamai. Lauko reklamai, televizijos reklamai ir taip toliau", – sakė ji ir pridūrė, kad dar buvo daug organizacinių ir koordinavimo darbų. Be to, reikėjo atrinkti motyvus reklamai, instaliacijas – kokios turi būti gaminamos Lietuvai, kur jos bus statomos ir pan.
2009 m. EP rinkimų statistika
Rinkėjų aktyvumas nuo 1979 m. tolydžiai mažėja. 1979 m. jis siekė beveik 62 proc., 2009 m. – 43,1 proc. Lietuvoje rinkimuose šiemet dalyvavo apie 21 proc. rinkėjų.
Daugiausia balsų surinko centro dešinieji – Europos liaudies partijos (Krikščionys demokratai) ir Europos demokratų frakcijai priklausančios partijos. Už juos balsavo beveik 34 proc. rinkėjų. Antroje vietoje liko socialistai – 22 proc. Panašiai pirmas vietas pasidalijo ir Lietuvos politinės jėgos. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 26,8 proc. balsų, Lietuvos socialdemokratai – 18,62 proc.
Moterų Europos Parlamento (EP) narių nuo 1979 m. tolydžiai daugėja. Nuo 16 proc. 1979 m. iki 31 proc. per praeitą kadenciją.
Pagrindinės EP frakcijos: Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija ir Šiaurės šalių žalieji kairieji, Socialistai, Žaliųjų frakcija ir Europos laisvasis aljansas, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, Europos liaudies partijos (Krikščionys demokratai) ir Europos demokratų frakcija, Sąjungos už tautų Europą frakcija, Nepriklausomybės ir Demokratijos frakcija.
ES užregistruota apie 375 mln. rinkėjų (iš viso gyventojų 0,5 mlrd.). EP jiems atstovauja 736 deputatai.
Naujausi komentarai