„Pirmasis dalykas yra, kad NATO yra gynybinis aljansas ir vieno NATO nario užpuolimas reiškia, kad yra užpulti visi NATO nariai. Ukrainos atveju, tai yra saugumo garantijos: šios šalys įsipareigoja padėti Ukrainai, konkrečiai vienai valstybei. Ši schema labiau primena vadinamąsias neutraliteto sutartis, kuomet valstybės, tarptautinių sutarčių pagrindu, skelbiamos neutralios, kaip, pavyzdžiui, buvo Austrija, Šveicarija ir tuo pačiu joms yra suteikiamos saugumo garantijos. Tai čia yra tiesiog vienai valstybei adaptuota schema, bet ji nėra susijusi su kitų narių kolektyvine gynyba, t. y. Ukraina neįsipareigoja ateiti į pagalbą užpultai Jungtinei Karalystei“, – teigė tarptautinės teisės ekspertas J. Žilinskas.
Įsigaliojus saugumo garantijų mechanizmui, šalys, įsitraukusios į karą, pačios gali nukentėti, tačiau tokiu atveju suveiktų penktas NATO straipsnis.
„Tada aktyvuojasi NATO penktas straipsnis. Kaip prezidentas J. Biden'as pasakė – įsipareigojimas yra šventas“, – sakė J. Žilinskas.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pakartojo dar sykį, kad tai, kas vyksta Mariupolyje, yra nusikaltimas žmoniškumui, vykstantis visos planetos akivaizdoje. Planeta, anot prezidento, turi reaguoti, tačiau Tarptautinė teisė turi ribotas galimybes.
„Kad planeta reaguotų kaip nors kitaip negu pradėdama tyrimus, organizuodama įrodymų rinkimą ir pan. – teisės požiūriu kito kelio tiesiog nėra. Tai kariuomenės gali pasitelkti ginkluotąsias pajėgas, sudaužyti priešo kariuomenę, pagauti asmenis ir t. t. Teisė vis dėlto yra formalus instrumentas. Svarbiausia, ką dabar reiktų daryti, kol valstybės nesiryžta savo pajėgomis užkirsti tam kelio, – tai rinkti įrodymus, nustatinėti atsakingus asmenis ir pasiruošti, kad, kai tik bus galimybė, tokie asmenys būtų nuteisiami. Labai gerai, kad yra bendra Europos Sąjungos iniciatyva ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo iniciatyva, ir Lietuva yra pradėjusi turimą, ir Vokietija. Kartais šitie dalykai tikrai suveikia, pavyzdžiui, Nyderlandų prokuratūra, kuri specializuojasi karo nusikaltimuose, Sirijos karo metu ir jam pasibaigus nemažai žmonių nuteisė už karo nusikaltimus, padarytus Sirijoje. Svarbiausia, kad šitas dalykas nebūtų atidėtas į lentyną, o kad būtų teisės darbotvarkėje“, – kalbėjo J. Žilinskas.
Justinas Žilinskas / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Tarptautiniame teisme nuteisti asmenys negalėtų išvykti iš savo gimtinės, nes iškart būtų sulaikomi.
„Jie sėdi Nyderlandų kalėjimuose dėl to, kad jie ten atvyko ieškodami geresnio gyvenimo ir įkliuvo. Ką gali padaryti Tarptautinė teisė – sudaryti tokią situaciją, kad nėra niekur saugaus prieglobsčio išskyrus, tarkim, Rusiją, kur tu gali visą gyvenimą išbūti, aišku, jei niekas nesikeičia, bet visur kitur – vos išvykus tave „capt“ ir pristato į teismą“, – aiškino tarptautinės teisės ekspertas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Žinant situaciją pasaulyje, turbūt ne visos šalys būtų linkusios vykdyti Tarptautinės teisės nurodymus.
„Kinija, kaip mes žinome, šitame konflikte daugiau palaiko Rusijos pusę, galimas daiktas, jeigu Kinijai tai vis dar bus naudinga, ji tiesiog nekreips dėmesio“, – teigė J. Žilinskas.
Agresija – tarptautinis nusikaltimas, tačiau nubausti pagrindinius už ją atsakingus asmenis gali būti sudėtinga.
„Padarykim nedidelį atskyrimą – agresija yra būtent tai, kas susiję su neteisėto karo pradėjimu ir vykdymu ir čia mes kalbam apie aukščiausių valstybės vadovų atsakomybės klausimą. Įrodymus mes turime jau dabar: visi pareiškimai, visi pradėti veiksmai ir t. t. Pagrindinis klausimas – ar pavyktų tuos asmenis, t. y. V. Putiną, S. Šoigu ir kitus, tarptautiniu mastu nuteisti, persekioti. Kad ir dabar yra Tarptautinio Tribunolo iniciatyva, kad organizuojamas būtų specialus tribunolas. Aš visiškai nežinau, kokia bus jo sėkmė, ir tai yra ilgas kelias, bet akivaizdu, kad pirma turi kažkas pasikeisti Rusijoje. Būkim atviri – yra labai maža tikimybė, kad būtent šitie procesai suveiks, bet svarbu, kad viskas būtų paruošta“, – kalbėjo teisės profesorius.
Įrodymai kol kas renkami Ukrainos teritorijoje ir kiekvienas jų vėliau gali būti panaudotas Tarptautiniam teisme, įskaitant ir socialiniuose tinkluose plintančius telefonu užfiksuotus vaizdus.
„Įrodymų rinkimas yra kriminalistikos ir baudžiamosios teisės sudėtinė dalis. Įrodymus visada galiausiai ištiria teismas: patvirtina, kad tai yra įrodymas, arba nėra įrodymas. Jokių greitų paaiškinimų duoti negalėčiau, tai yra proceso klausimas. Dabar mes turim labai gerą dalyką – kiekvienas gali fiksuoti nusikaltimų įrodymus. Vaizdas socialiniame tinkle irgi yra įrodymas, aišku, paremiamas papildomais dalykais. Kaip minėjau apie Nyderlandų prokuratūrą – jie lygiai taip pat kai kuriuos asmenis iš Sirijos nuteisė pasiremdami „džiaugsmingais“ įdėjimais socialiniuose tinkluose“, – sakė J. Žilinskas.